Plunksnialapis lekėčius - Staphylea pinnata

Plunksnialapis lekėčius – medis ar krūmas iki 3 metrų aukčio ir pločio.

Žydi gegužės - birželio mėn., puošnios žiedynų kekės iki 13 cm. Žiedai abilyčiai (savidulkiai), apdulkinami bičių. Gruzinai marinuoja jų neišsiskleidusius žiedus ir gamina patiekalą džiondžioli.

Vaisiai iki 4 cm ilgio, Lietuvoje sunoksta spalio mėn., sėklos 8-12 mm, valgomos, turi skonio panašumų su pistacijomis, mėgstamos vaikų.

Vaisiai turi keistą ypatybę - kai noksta lekėčių vaisiai, galima išgirsti jų barškėjimą, todėl slavų tautos plunksnalapius lekėčius vadina panašias vardais "klekačka", "klokočka", o štai angliškasis pavadinimas "bladdernut" reikštų "pūslėvaisiai", dėl kapsulės, kurioje bresta vaisiai, formos.

Natūralių augimviečių šalyse (Kaukazo, Sakartvelo, Vidurio ir Pietų Europos regionai) jie įrašyti į Raudonąją knygą.
Riešutėliai naudingi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, nes turi vertingų antioksidantų, mažina blogojo cholesterolio kiekį.
Atsparūs šalčiui 6 zona -23 C (jaunus augalus pridengti), atsparūs sausrai, ligoms ir kenkėjams.

Mėgsta šviesias, bet nepernelyg saulėtas vietas ir dalinį šešėlį, geriausiai augs vakarinėje namo pusėje.  Gali augti įvairiose neužmirkstančiose dirvose, tačiau kuo mažiau saulėta vieta, tuo derlingesnę dirvą mėgsta.