Avietė - Rubus idaeus x neglectus GLEN COE

GLEN COE - škotiška beveik bedyglė vasarinė veislė, išvesta 1988 m. kryžminant GLEN PROSEN avietes su vietinėmis gervuogėmis. Neįprastos, labai tamsios purpurinės spalvos. Aromatas intensyvus, saldus. Skonis per viduriuką tarp avietės ir gervuogės. Tinka valgyti tiek šviežią, skinti nuo krūmo, tiek ir bet kokiam tradiciniam perdirbimui.

Krūmas augus, atsparus ligoms, derlingumas aukštas. Aukštis: iki 1.8 m., plotis apie 1 m. Visiškai atspari šalčiui, 4 zona, -34.5C

Avietes žmonės augina jau nuo seno (manoma, kad jos kilusios iš Azijos), yra įrodymų, kad jas valgė mūsų protėviai gyvenę urvuose. Tai daugiametis krūmas, vienoje vietoje galintis augti apie 12 metų. Tinkamiausia dirva avietėms yra neužmirkstanti (kur sunkus molis, auginama pakeltose lysvėse ir pasirenkamos atspariausios ligoms veislėms), neutrali ar apyrūgštė, pakankamai derlinga ir turtinga organinėmis medžiagomis. Avietes reikia apdulkinti, todėl jos pritraukia bites, kamanes, drugelius. Avietės būna 2-jų rūšių: vasarinės - derančios vasarą ant pernykščių ūglių (po derėjimo ūgliai nupjaunami) ir remontantinės - derančios rudenį ant šiųmečių ūglių (pernykščiai ankstų pavasarį nupjaunami). Dauguma žiemoja lauke iki -35C, 4 zona, vazone išlaikytų žemiau -20C. Augumas:  aukštos 1.5+ m., vidutinės apie 1.5 m., žemos iki 1.5 m ir nykštukės. Vazonams iki 20 l tinka nykštukės, didesniems – žemos. Aviečių lapai ir šaknys gerai žinomi dėl savo vaistinių savybių – malšina skausmą, uždegimus, iš jų galima daryti arbatas, kompresus, skalavimo priemones.