Vertingų skėtinio žilakrūmio veislių rinkinys NR 2

Krūmo forma tradicinė, labai tinkama gyvatvorėje su laukiniais žilakrūmiais, išauga iki 3-3.5 m, bet kasmet nugenima iki 2-2.5 m, bei praretinami ploni ūgliai. Sodinimo atstumas 1.5-2 m., gyvatvorėse apie 1m.

Apdulkinama kitų skėtinių žilakrūmių (tinka ir laukiniai krūmai)

Skėtinis žilakrūmis kilęs iš Rytų Azijos, Himalajų kalnų. Anglakalbėse šalyse vadinamas rudeniniu alyvmedžiu (Autumn olive).

Tai vidutinio dydžio krūmas ar nedidelis medelis, galintis pasiekti iki 3,5-4,5 m aukščio ir 3-3,5 m pločio. Žydi vėlai, gegužės - birželio mėnesiais, nuostabaus šilto prieskonių aromato žiedais.

Vaisiai sunoksta ne vienu metu rugsėjo pabaigoje, spalį (iškart po šaltalankių). Jie sultingi, su malonia rūgštele, skanaujami švieži, bet puikiai tinka perdirbimui: džemams, konservavimui. Skaniausi ir daugiausia vertingų medžiagų sukaupia kuomet pilnai prinokę. Sukaupia iki 8.3% cukrų, 4.5% baltymų, 1% pelenų, apie 12mg vitamino C 100-ui gramų vaisių. Suaugę 6-7 metų krūmai subrandina vidutiniškai 650 g vaisių (4 metų krūmas - apie 300 g), kurie nuskinami per du-tris skynimus nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio vidurio, o puikų skonį ir formą išlaiko ir po šalnų. Nuskintos uogos gali būti laikomos apie 15 dienų kambario temperatūroje. Uogos dydis - apie 8 mm, viduje yra viena maža sėkla. Sėklos vartojamos šviežios arba virtos ir valgomos kartu su vaisiumi (analogiškai siauralapiam žilakrūmiui).

Augalas vertingas medicinoje, kaip ir dauguma kitų žilakrūminių šeimos augalų, verte nenusileidžia šaltalankiams. Vaistinei medžiagai naudojami žiedai, vaisiai ir sėklos. Vaisiuose gausu mineralų, vitaminų A, C ir E, flavonoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, taip pat turi riebiųjų rugščių (kas nebūdinga vaisiniams augalams). Yra atlikti moksliniai tyrimai, kad vartojant skėtinį žilakrūmį mažeja vėžinių susirgimų rizika, ir netgi skatinamas išgijimas.

Šis augalas gali augti nederlingoje dirvoje ir pakenčia ilgalaikes sausras, be to jis geba įsisavinti atmosferos azotą ir padidinti dirvos derlingumą aplink savę.

Augalas itin tinkamas gyvatvorėms atvirose vietose ir užuovėjoms sudaryti, nes jo aukštis proporcingas pločiui. Taip pat tinka mišrioms gyvatvorėms su kitais augalais, nes gerina dirvos derlingumą.

Jei norite laisvai augančios kuo aukštesnės, iki 3,5-4 m aukščio gyvatvorės (užuovėjinės juostos), sodinkite augalus kas 1,5-2 metrus vienas nuo kito. 2-3 m aukščio genimoms gyvatvorėms sodinkite kas metrą. O tvarkingoms tankioms genimoms iki 2 m aukščio gyvatvorėms- po 2 arba 3 augalus į metrą viena eile, arba po 2 augalus į metrą dviem eilėm išdėstant šachmatiškai. Pavėsingoms vietoms rekomenduojame rinktis kitus, mažiau šviesomėgius augalus.

Augalas gimingas gausiažiedžiam žilakrūmiui (E. multiflora), žydi keletą savaičių vėliau už jį, tačiau yra ženkliai atsparesnis šalčiui, net iki -40C. Tuo tarpu gausiažiedis žilakrūmis atsparus vos iki -20-25C.
Skėtinis žilakrūmis deri nuo 4-5 metų amžiaus, augalas yra abilytis, žydi vyriškais ir moteriškais žiedais, todėl derės ir pats vienas, tačiau aukštam derlingumui užtikrinti rekomenduojama sodinti po keletą augalų.