Kriaušė (giminės) - šeimos 5 vienoje - Pyrus communis NR.1

DAUGIASKIEPĖ, ŠEIMOS, GIMINĖS KRIAUŠĖ - opus klausimas - kaip užtikrinti reguliarų ir saikingą kriaušių derlių ir sutalpinti medžius mažame sode ?

Kriaušės jau seniai Lietuvoje skiepijamos į atsparų šalčiui kaukazinės kriaušės poskiepį, ant kurio išauga dideli, 6-8 metrus siekiantys medžiai. Be to, beveik visos kriaušės kryžmadulkės, todėl tenka sodinti ne vieną tokį medį. O sėkmės atveju, tie dideli medžiai atneša tokį didelį derlių, kurio neįmanoma surinkti, o aplink nuolat krentančius vaisius susirenka galybė širšių.

Sprendimas yra - tai daugiaskiepė kriaušė (dar vadinama šeimos arba giminės), kur nuo vieno medžio skirtingu metų laiku skinsite skirtingo skonio vaisius. Dvimetinukai medžiai suskiepijami pavasarį, o dabar rudenį skiepai jau sugiję ir už metų-kitų jau duos derlių.

Tokia kriaušė turi 5-6 skirtingų vaisių veisles, o dėl stipresnio viršūnės genėjimo (kad tolygiai vystytųsi šoniniai skiepai), ji netaps labai aukštu medžiu.

BELORUSKAJA POZDNJAJA - žieminiai, iki pavasario išsilaiko šios kriaušės vaisiai.

VASARINĖ SVIESTINĖ - bene žinomiausia ir skaniausia vasarinė lietuviška veislė.

ALKA - populiari lietuvių selekcijos vėlyva vasarinė ar ankstyva rudeninė kriaušė. Skinama rugsėjo pradžioje, išsilaiko 2 - 3 savaites. Vaisiai vidutinio stambumo (110-160 g), skanūs, pusiau sviestiniai, lenticelės smulkios, grūdelių nedaug, aromatingi. Vaismedžiai vidutinio augumo. Žiemos šalčiui ir pilkajam puviniui vidutiniškai atspari. Atspari rauplėms. Kryžmadulkė (geriausios dulkininkės Mlejevo ankstyvoji, Mramornaja, Beloruskaja pozniaja).

ALEXANDER LUCAS - prancūziška rudeninė veislė, vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje, 120-160 gr., odelė geltona, įsaulyje raustelėjusi, skanūs, itin gaivaus skonio, sultingi. Medis neaugus, tinka mažesniam sodui. Itin atspari ligoms, kryžmadulkė , apsidulkina su Kliapo mėgstamoji ir kitomis rudeninėmis bei žieminėms veislėmis. Nuo seno populiari Lietuvoje.

PATEN - JAV sukurta rudeninė veislė. Žydėjimas prasideda gana vėlai, kriaušės sunoksta rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir gali būti vartojamos iki gruodžio mėn. Vaisiai stambūs, gražūs, apysaldžiai, skaniai kvepia. Vaismedžiai augūs ir derlingi, atsparūs ligoms ir šalčiams. Kriaušė kryžmadulkė (Mramornaja, Konferencinė, Kliapo mėgstamoji).

Patarimas: kriaušes skinkite likus 2-3 savaitėms iki prinokimo, jos skaniau prinoks kambario temperatūroje, ir ilgiau išsilaikys saugomos saugykloje.

Laikui einant, skiepijimo vietos nebesimato ir kad genint neiškirpti visos veislės, padeda toks atžymėjimas dažais. Sodinukus įsigysite su atžymėtomis skiepijimo vietomis, todėl jas tik reikės kasmet atnaujinti.

Kriaušėms reikalinga šiltesnė ir saulėtesnė vieta nei obelims. Jos taip pat anksčiau žydi, todėl dažniau nukenčia nuo šalnų. Geriausią rezultatą pasieksite parinkę šiltą, pietų - pietvakarių saulės apšviestą vietą, užuovėjoje.  Kriaušės yra kryžmadulkės, todėl didesnio derliaus užtikrinimui reikalinga, kad netoliese augtų panašiu metu žydinti kriaušė.

Esant kokybiškesnio derliaus poreikiui, vasarą gali būti retinamos užuomazgos. Bent 60 cm aplink kamieną neturi būti piktžolių.

Kriaušės, kaip ir obelys tinkamos auginti visais formavimo būdais. Tradicinių laisvai augančių vainikų formų kriaušės genimos kasmet pavasarį, dar prieš brinkstant pumpurams, kitų formų – vasaros pabaigoje.