Turite klausimų? Skambinkite 8-699 86311, rašykite shop@vitaflora.lt
arba apsilankykite mūsų Facebook puslapyje.

 
0
Jūsų pirkinių krepšelis tuščias!

D.U.K. - Vitaflora

D.U.K.

D.U.K. (6)

Vaismedžiai

Patarimai renkantis sodinukus.

Poskiepio pasirinkimas

Obelų poskiepiai skirstomi į nykštukinius (P22, P59), žemaūgius(M9, P60, B396), pusiau žemaūgius (M26, P14), vidutinio augumo (MM106, B118) ir aukštaūgius (Antaninio sėjinukas). Praktiškai bet kokia veislė gali būti įskiepyta į bet kurį poskiepį. Būtina pažymėti, kad vien poskiepis negali nulemti medelio aukščio; tam didelę įtaką turi genėjimas, priežiūra, veislės savybės. Obelys ant žemaūgių ir pusiau žemų poskiepių pradeda anksčiau derėti, vainikas geriau apšviestas, todėl vaisiai kokybiškesni, juos lengviau nuskinti. Tačiau yra ir minusų - tokių obelų šaknų sistema yra gana silpna ir arti paviršiaus, todėl būtina gera agrotechnika: tręšimas, laistymas, piktžolių naikinimas, atrama, kad obelis neišvirstų. Ant vidutinio augumo ir aukštaūgių poskiepių obelys šių trūkumų neturi, tačiau jų derėjimas prasideda 1-2 metais vėliau, jie auga stipriau, užima daugiau vietos sode. Todėl obelis ant nykštukinių ir žemaūgių poskiepių rekomenduotume tik sodininkams, kurie turės laiko ir žinių tinkamai jomis pasirūpinti, nes tik tada pasireikš visi tokių poskiepių pranašumai. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus vaismedžius ir naudojamus jiems žemesnius poskiepius . Kriaušėms - Paprastoji cidonija, slyvoms - Vangelheimo vengrinė, tręšnėms-PHL, Colt, Gisela 5 ir t.t.

Vietos parinkimas, dirva

Vieta sodui neturėtų būti dauboje, slėnyje . Tinkamiausia-nedidelis pakilimas, apsaugotas nuo šiaurės vėjų. Persikams, tręšnėms, daugeliui slyvų bei kriaušių veislių reiktų parinkti šiltesnes sodo vietas. Dirvožemis gali būti įvairus, bet geriausiai-priesmėlis, lengvas ar vid. sunkumo priemolis. Dirva neturėtų būti užmirkstanti, ypač tai negerai kaulavaisiams ir vaismedžiams su žemaūgiais poskiepiais. Svarbus ir dirvos rūgštingumas-ypač blogai rūgšti dirva įtakoja vyšnių, tręšnių augimą, tuo tarpu kitiems vaismedžiams turėtų būti pH 5-6. Rūgštingumą mažina kalkės, kreida, dolomitas, pelenai, o didina-siera, durpės, pjuvenos. Ruošiant dirvą sodinimui, reikia išnaikinti piktžoles, supurenti iki 30-40 cm. gylio . Visiškai nebūtina ruošti duobes sodinimui prieš pusę metų ar pn. Jei žemė nederlinga, galima pasiruošti mišinį , pridedant geros žemės, komposto, gerai perpuvusio mėšlo. Jokiu būdu negalima dėti neperpuvusio mėšlo, mineralinių trąšų - nudeginsite šaknis.

Sodinimas

Sodą sodinti galima ir rudenį, ir pavasarį. Rudenį pasodinti medeliai geriau prigyja, pavasarį anksčiau prasideda jų vegetacija. Rudenį sodinti reikėtų vengti tik jautrias šalčiui veisles. Pasodintus pavasarį vaismedžius, reikia gausiai laistyti. Sodinami vienmečiai ir dvimečiai medeliai. Būtina atkreipti dėmesį ne tik į vainiką, kad jis būtų nepažeistas ir gerai išsivystęs, bet kad ir šaknys būtų gerai išsivysčiusios, nepadžiūvusios. Transportuoti reikia tik patalpinus šaknis į sandarų maišą, jei iš karto nesodinate, prikaskite šaknis. Jokiu būdu nereikėtų žavėtis ir pirkti labai didelius sodinukus-kuo medelis didesnis, tuo sunkiau jis prigyja. Duobė sodinimui turi būti pakankamai plati, kad augalo šaknys joje laisvai pasiskleistų. So- dinimo gylis irgi svarbus . Obelys ir kriaušės ant sėklinio poskiepio sodinamos tokiu pat gyliu, kaip augo medelyne, svarbu, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės, vyšnių ir slyvų ši vieta gali būti ir kiek giliau. Tuo tarpu, vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais skiepijimo vieta turi likti 8-10 cm. virš žemės. Sodinimo atstumai rekomenduotini šie:

  • vyšnios-3,5-4 m. tarp eilių ir 2-2,5m. eilėje tarp medelių;
  • obelys, kriaušės, slyvos, tręšnės, persikai ir abrikosai ant sėklinio poskiepio-5-6 m.tarp eilių ir 3-4 m. eilėje;
  • obelys ant pusiau žemaūgių, kriaušės, slyvos ir tręšnės ant žemaūgių poskiepių - 4-5 m. tarp eilių ir 2,5-3 m. eilėje.

Reikia turėti omenyje, kad derlingoje dirvoje medžiai auga stipriau, o jei intensyviai genėsite, galima sodinti tankiau.
Planuojant sodą, būtina atsižvelgti į tai, ar veislė savidulkė, ar kryžmadulkė, kadangi kryžmadulkė veislė be dulkininkės veislės derės blogai arba išvis nederės. Daugelis obelų, kriaušių, tręšnių, abrikosų veislių yra kryžmadulkės ir joms reikalingos kitos vislės apsidulkinimui. Svarbu rinktis veisles, žydinčias vienu metu, tada jos gerai apsidulkins. Vyšnių ir slyvų būna įvairių : iš savidulkių vyšnių veislių galima paminėti Žagarvyšnę, Vytėnų žvaigždę, Nord star; savidulkės slyvos - Viktorija, Stenley, Edinburginė. Kaip taisyklė, savidulkės veislės būna geros dulkininkės. Dauguma persikų, agrastų, raudonųjų serbentų veislių yra savidulkės.

Priežiūra po pasodinimo

Anksti pavasarį būtina balinti jaunų vaismedžių kamienus ir skeletines šakas. Tai reikia daryti ne balandžio ar gegužės mėnesį, o vasario kovo mėnesį. Tada naktį dar yra šalnos, tačiau dieną saulė stipriai įkaitina vismedžių žievę, dėl ko ji sutrūkinėja, o per atsiradusius plyšius patenka įvairūs ligų sukėlėjai. Iš esmės pirmais metais po pasodinimo, svarbiausia, kad augalui netrūktų drėgmės, todėl jį reikia laistyti. Pomedis turi būti švarus, nepiktžolėtas, kadangi piktžolės, o ir kitos žolės sudaro jaunam augalui stiprią konkurenciją, atimdamos iš jo maisto medžiagas ir drėgmę. Pirmus dvejus metus žoles reikia naikinti mechaniš- kai, o po to galima ir herbicidais (Raundup, Basta). Herbicidams pakliuvus ant plo- nos jauno augalo žievės ar lapų, šis gali nunykti. Reiktų nuolat suardyti po lietaus ar laistymo susidarančią pomedyje plutą, tada žemė ne taip greitai išdžiūsta. Jei žemė derlinga, pirmais metais po pasodinimo galima ir visai netręšti. Pirmus du-tris metus iki vaismedis pradeda derėti, jam pilnai užtenka saujos amonio salietros (apie 100 gr.), taip pat tinka kompleksinės trąšos. Pradėjus derėti, trąšų norma padidina- ma 2-3 kartus. Tręšiama pavasarį, vos prasidėjus augalo vegetacijai.
Derantiems vaismedžiams reikia taikyti derliaus normavimo priemones. Tai atliekama retinant užuomazgas. Čia svarbu nutaikyti tinkamą laiką-kai užuomazgos baigia natūraliai byrėti, tada matosi, kurios lieka. Obelims ir kriaušėms reikia orientuotis, kad vaisiai liktų kas 15-20 cm., slyvoms- 2-3 kartus tankiau. Kitiems kaulavaisiams tai neaktualu. Tikrai nereikia vengti retinti užuomazgų, bijantis prarasti dalį derliaus, kadangi, išretinus užuomazgas, bendra derliaus masė nedaug pakinta, tačiau vaisiai yra daug stambesni, geresnės kokybės. Be to, tai svarbu ir dėl daugelio kitų prižasčių: išvengiama pramečiavimo, vaisių smulkėjimo, neišlaužomos šakos. Be to, būtina atsiminti, kad dėl pernelyg gausaus derliaus vaismedžiai blogiau pasiruošia žiemai, tampa labiau pažeidžiami šalčio ir ligų .

Formavimas

Vaismedžių formavimas-tai ne vien genėjimas, nors genėjimas-dažniausiai naudojama priemonė. Daug žmonių tiesiog bijo karpyti, jų žodžiais tariant- žaloti medžius. Tai visiškai neteisinga pozicija, vaismedžius būtina genėti, kadangi genėjimo pagalba reguliuojama vaismedžio forma, aukštis, derlius, apšviestumas, vaisių kokybė. Apie genėjimą prirašyta daug knygų, tačiau, kalbant trumpai, reikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių. Kiekvienas vegetatyvinis medžio pumpuras-tai potenciali šaka ar kamienas, taigi iš vieno pumpuro galime suformuoti medį. Kuo daugiau medį karpome, tuo daugiau naujų atžalų jis duoda. Statūs (vertikalūs) ūgliai tik auga aukštyn, horizontalūs ūgliai formuoja žiedinius pumpurus ir deri. Šios taisyklės galioja bet kokios rūšies ir bet kokio amžiaus vaismedžiams .Vyšnias, abrikosus ir persikus patariama auginti su vainiku, artimu natūraliam, t.y. karpyti juos kuo mažiau ir tik trumpinti stipriai augančius ūglius, kad išlaikyti medžius normalaus aukštumo. Tam, kad kuo mažiau sužadinti naujų ūglių augimą, kirpti reikia ne bet kur, o stengtis, kad, patrumpinus šaką ar viršūnę, gale liktų silpnai augantis ūglis, kuris ir taps nauja, bet ne taip smarkiai augančia šaka ar viršūne. Nusipirkus vienmetį nešakotą medelį, prasidėjus vegetacijai, būtina jį patrumpinti maždaug 1-1,20 m aukštyje, virš stipresnio pumpuro. Apatiniai pumpurai iki 60-70 cm aukščio nubraukiami. Iš likusių 6-7 pumpurų išaugs skeletinės šakos, kurios ir taps būsimo medžio vainiku. Tam, kad vėliau nuo derliaus neišlūžtų šakos, jos turi būti suaugusios su kamienu 90 laipsnių kampu. Jei pats formuojate 1 metų sodinuką, tai tiesiog glaudžiai prisegate virš 10-12 cm ilgio ūglio skalbinių segtuką ir tokiu būdu nukreipiate šakos augimą reikiamu kampu. Jei šakos jau sumedijusios, jos atsargiai nulenkiamos ir pririšamos reikiamoje padėtyje virve. Tiek segtuką, tiek virvę laikome iki 1 mėn, o po to nuimame. Pastaruoju metu obelys ir kriaušės, o t.p. ir slyvos bei tręšnės formuojamos verpstės formos. Verpstei būdingas vienas kamienas, su juo stačiu kampu suaugusios šakos ir tai, kad kiekviena aukščiau auganti šaka būtų silpnesnė ir trumpesnė už apatinę. Skeletinės šakos per 3-4 metus išsidėsto lyg trimis aukštais: 60-70 cm aukštyje-stipriausios, per medžio vidurį-vidutinės, o viršutinėje dalyje-silpniausios. Vaismedžiams ant žemaūgių ir pusiau žemaūgių poskiepių reikalinga atrama-kuolas, prie kurio pririšamas tiek kamienas, tiek šakos. Sėklavaisius genime prieš prasidedant vegetacijai - kovo, balandžio mėn., o kaulavaisius - geriausiai vasarą, po derliaus nuėmimo, sausu oru. Paveikslų paaiškinimas: 1pav. Nešakoto medelio prikirpimas po pasodinimo; 2pav. Segtukų prisegimas; 3 pav. Taip turi atrodyti dvimetis medelis; 4 pav. 4-5 metų medis prieš ir po genėjimo. 5 pav. 6-7 metų medis prieš ir po genėjimo.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Kiekvieno žmogaus reikalas pasirinkti, ar jis naudos chemines augalų apsaugos priemones ar ne. Manome, kad 3-4 purškimai, siekiant gausaus ir kokybiško derliaus-tai mažesnis blogis nei vartoti importuotą produkciją, kuri dažnai būna purkšta 20-25 kartus. Toliau pateikiame galimą apsaugos schemą įvairiems vaismedžiams.
(Preparatų normas žiūrėkite pakuotėse, instrukcijose)
I PURŠKIMAS. Prieš žydėjimą, brinkstant pumpurams. Šioje fazėje svarbu išnaikinti per žiemą išgyvenusius kenkėjus ir ligų sporas.
Nuo ligų : vario preparatai (VARIO SULFATAS, BORDO MIŠINYS, POLICHOM, POLIKARBACIN, CHOMECIN, VARIO OKSICH-  LORIDAS, KUPROZAN, ČEMPION), t.p. EFECTOR (DELAN), CHORUS.
Nuo kenkėjų : FASTAC, ARRIVO, KARATE, ŠERPA, DECIS.
Jeigu žiemą buvo ryškūs oro temperatūros svyravimai, patartina panaudoti priemones nuo žievės ligų: FUNDASOL(BENLEIT), TOPSIN M, NECTEC. Juos galima maišyti su prep. nuo ligų, tik dedant abiejų 2/3 normos.
II PURŠKIMAS. Po žydėjimo, vainiklapiams krintant.
Nuo ligų ir kenkėjų-tie patys preparatai+obelims ir kriaušėms nuo ligų SCORE
DITAN, ZATO. Persikams ir I, ir II purškimą būtina panaudoti EFECTOR-nuo frinozės (pradeda raukšlėtis lapai, džiūti ūgliai). Nuo vyšnių moniliozės (“nudega”lapai, žiedai, džiūna ūgliai)-naudoti TOPSIN M, FUNDASOL. Slyvoms nuo vaisėdžio 2-3 sav. po žydėjimo purkšti FASTAC. Nuo kenkėjų reiktų purkšti tik tuo atveju, jei jų daug pastebėjote praeitais metais. Pastebėjus amarų, naudoti ACTARA, PIRIMOR, AZTEC .
III PURŠKIMAS. Krintant užuomazgoms. Nuo ligų naudojami tie patys preparatai kaip ir II purškime . Nuo vyšnių kokomikozės (rausvos dėmelės ant lapų) labai efektyvus TOPAZ, nuo obelų ir kriaušių rauplių-SCORE,CHORUS.
Norint gražesnės vaisių išvaizdos arba stipriai plintant minėtoms ligoms, galima purškimą pakartoti.
 Atliekant purškimus, reiktų laikytis keleto pagrindinių taisyklių . Purkšti geriausiai vakare, kai nelabai karšta . Nereikia purkšti ryte, kol tebėra rasa, po lietaus arba prieš lietų . Daugelis preparatų veiksmingi tik aukštesnėje nei +10 laipsnių temperatūroje. Nereikėtų to paties preparato naudoti daugiau dviejų kartų per sezoną. Negalima purkšti insekticidais žydėjimo metu, kai skraido bitės. Paskutinis purškimas turi būti atliktas ne mažiau kaip 20 dienų iki derliaus skynimo. Būtina skirti rimtą dėmesį asmeninei apsaugai: naudoti respiratorių, akinius, gumines pirštines, dirbant nerūkyti. Talpų, kur buvo chemikalai niekam kitam nenaudoti . Preparatus pirkti tik pas legalius prekiautojus ir originalioje pakuotėje, reikalauti naudojimo instrukcijos ir atidžiai ją perskaityti.

Linkime Jums kuo geriausios kloties ir gero derliaus.

Rekomendacijos parengtos UAB Žagarės soda

Trumpiniai pavadinimuose

Sutrumpinimų augalų pavadinimuose reikšmės (visi dydžiai yra orientaciniai) :

P15C1,5, P17C2, P19C3, P21C4, P23C5, 26C7,5, P29C10 – standartinis vazonas (pirmas skaičiųs skersmuo, antras tūris)

P9 - 9 x 9 cm arba 9Ødiametro vazonas/ konteineris

P11x11x21/C2 -  keturkampis aukštas (11x11x21cm) vazonas 2 l tūrio

P10.5 - P90 – 10.5Ø – 90Ø apvalus vazonas/ konteineris

GR arba BR arba nieko nenurodyta - augalas pristatomas atviromis šaknimis, supakuotomis drėgmę išlaikančioje medžiagoje.

RB arba ROOTBALL -  augalas yra iškastas su šaknų gumulu.

1+0 - sodinukas pristatomas atviromis šaknimis, amžius 1 metai, persodintas 0 kartų

1+1 - sodinukas pristatomas atviromis šaknimis, amžius 2 metai, persodintas 1 kartą

2+0 - sodinukas pristatomas atviromis šaknimis, amžius 2 metai, persodintas 0 kartų

1+2 - sodinukas pristatomas atviromis šaknimis, amžius 3 metai, persodintas 1 kartų (po pirmų metų)

2+1 - sodinukas pristatomas atviromis šaknimis, amžius 3 metai, persodintas 1 kartą (po antrų metų)

2+2 - sodinukas pristatomas atviromis šaknimis, amžius 4 metai, persodintas 1 karta (po antrų metų)

0/1/1 P = 2 metų persodintas auginiais daugintas sodinukas vazone

1/1 P = 2 metų persodintas sodinukas vazone ( /= reiškia persodintas)

0/1/2 P = 3 metų persodintas auginiais daugintas persodintas sodinukas (1 metai daigykloje, 2 metai vazone)

1/1 = dviejų metų persodintas sėjinukas 

X/1/0 P = 1 metų skiepytas vazone, nepersodintas

X/1/1 P = 2 metų skiepytas vazone, persodintas

80cm - visas augalo aukštis nuo žemės (orientacinis, vidutinis)

6-8CM, 8-10CM - kamieno apimtis 1 metro aukštyje - naudojama aukštiems medžiams.

3YR, 3METAI - esamas augalo amžius (augalui yra trys metai), skiepytiems augalams - antskiepio amžius

h15 - grynasis augalo aukštis (be vazono) 15 cm (naudojamas žemiems augalams arba spec. formuotiems)

w60 - grynasis augalo plotis

GYVA FOTO ! - originalus vieno ar kelių tos pačios serijos augalų pavyzdys.

x20 - minimalus užsakomas kiekis 20 vnt. augalų. Įmanomi ir kiti kiekiai (teiraukitės)

SPIRAL - augalas suformuotas spirale

PYRAMYD, PIR - augalas suformuotas piramide

SOLITAIR– formuotas augalas, išaugintas taip, kad puikiai atrodytų iš visų pusių

SOLITAIR– formuotas augalas, išaugintas taip, kad puikiai atrodytų iš visų pusių

BOL28+, BALL - augalas suformuotas rutulio forma, rutulio skersmuo didesnis nei 28cm

MULTIBOL, MULTIBALL - augalas suformuotas su keletu ar daugiau rutulio formos atšakų

STAM150cm arba STEM arba STANDARD - augalas skiepytas (arba stiebinės formos), o augalo įskiepio aukštis 150cm

3/5P, 3/5st - augalas turi nuo 3 iki 5-ių išsivysčiusių ūglių, atšakų arba žiedinių pumpurų užuomazgų (pvz. rododendrams, alyvoms, lelijoms)

PBR - (angl. Plant Breeder's Rights) Augalai, apsaugoti patentu, juos draudžiama dauginti be gamintojo sutikimo.

Kaip naudotis paieška?

Šiame straipsnyje keletas patarimų, kaip išnaudoti visas paieškos galimybes VITAFLORA parduotuvėje.

- venkite daugiskaitos, dažniau naudokite vienaskaitą

- jei abejojate dėl augalo pavadinimo, ieškokite įvesdami vos keletą vieno žodžio raidžių;

- maksimalus rezultatų skaičius bus, jei suvesite lotynišką arba lietuvišką augalo vardą, gentį ar rūšį (pvz. lotyniškai "Vitis", arba lietuviškai "Vynmedis");

- tiksliausias paieškos rezultatas bus, jei suvesite lotyniškai augalo gentį ir rūšį (pvz. Vitis vinifera)

- venkite lietuviškų rašmenų, ieškokite "sveplu" tekstu

- jei paieškoje neradote, parašykite į Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., galbūt augalas tik laikinai nerodomas arba kažkur įsivėlė klaida.

Kartais paieška duoda pernelyg daug rezultatų. Taip yra todėl, kad įtraukiami ir susiję augalai (pvz. veislės dulkininkės, veislės iš kurių išvesta konkreti veislė, veislės kurios palyginamos su šia veisle). Tokiu atveju greičiausiai susiaurinsite paiešką dviem veiksmais: pirma dešinėje virš paveikslėlių yra prekių kiekio pasirinkimo langelis (10,25,100,250 - pasirinkite 250), langui atsidarius iš naujo su 250 prekių, paspauskite vienu metu CTRL+F ir ekrano paieškos langelyje įveskite žodį ar keletą jo raidžių.

Jei turite sunkumų su teksto įvedimu paieškos lange, galite ieškoti tiesiog naršyklės adreso lange suvesdami www.vitaflora.lt/search/XYZABC, PVZ. www.vitaflora.lt/search/vitis 

Jei turite asmeninių pastebėjimų, kaip palengvinti paiešką arba turite pasiūlymų, kaip mums organizuoti šio didelio augalų katalogo pateikimą - parašykite mums laišką į Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. - būsime dėkingi.

Kada sodinti?

Lapuočiai augalai turi vegetacijos ir poilsio sezonus. Poilsio metu jie persodinimui nejautrūs, o vegetacijos metu - jautrūs.

 

Persodinimas - kai persodinamas augalas atviromis šaknimis. Perkėlimas - kai augalo šaknys užaugę vazone perkeliamos į didesnį vazoną ar atvirą gruntą jų nepažeidžiant.

 

Sodinimas atviromis šaknimis vykdomas tik augalų ramybės periodu, kuris prasideda po pirmos rimtos šalnos pradėjus kristi lapams ir tęsiasi iki lapai ima sprogti iš pumpurų. Jei žiemą susiformuoja įšalas ar yra storai apsnigta (Lietuvoje tai įprasti reiškiniai) - tuo metu nesodinama, nes tai nepatogu. Sodininkų mugių laikas gali nesutapti su augalų ramybės periodu, nes mugių organizatoriai yra verslininkai, nuomojantys prekybos plotus, todėl jie neprivalo paisyti, kada reikia sodinti augalus.

 

Sodinimas atviromis šaknimis metų pabaigoje. Metų pabaigoje rekomenduojama sodinti tik šalčiui atsparius augalus. Per žiemą jie nepaaugs, o iššalti gali. Venkite sodinti Rytų Lietuvoje rudenį pirmamečius trešnių, persikų, nektarinų, arbatinių rožių sodinukus. Verčiau tuomet sodinkite antramečius augalus iš vazonų arba sodinkite pavasarį, kai augalai iš specialios saugyklos greičiausiu būdu atkeliauja pas jus į namus. Lietuvos pajūryje sodinti rudenį mažiau rizikinga, nes kai vasarį Varėnoje būna -30C šalčio, Palangoje būna vos -12-15C.

 

Sodinimas atviromis šaknimis pavasario pradžioje prasideda vos tik ištirpus pašalui. Būtina kuo anksčiau pasodinti augalus be šaknų (pvz. žilvičius, karklus, gluosnius), taip pat gyvatvorėms skirtus augalus, kurie paprastai yra atokiau laistymo žarnos aprėpties zonos ir bus palaistyti tik vienintelį kartą jų pasodinimo metu. Kiti lapuočiai atviromis šaknimis sodinami iki pat pradės sprogti pumpurai ir jau vėloka sodinti jei sodinukui išsprogo lapai ir pražydo žiedai (nebent pardavėjas jus apmoko ir jums garantuoja prigijimą).

Lapuočių, iškastų su šaknų gumulu sodinimas yra tarpinis variantas. Tokių augalų kasimas vykdomas spec. technika, šaknų gumulas saugiai įvelkamas į medžiaginį tinklą, o dideliems augalams - į vielinį tinklą. Gali būti sėkmingai sodinami jau sulapoję augalai, ypač jei toks augalas su visu šaknų gumulu buvo pasodintas į didesnį vazoną.

Lapuočiai augalai šviežiai įsodinti vazonuose (žr. Sodinimas atviromis šaknimis)
 

Lapuočiai augalai paauginti vazonuose (įsodinti juose pernai) ir užauginti vazonuose gali būti sodinami visais metų laikais, tačiau vidurvasarį reikia atsižvelgti į augalo poreikius, nesodinti karštomis dienomis labai trąšioje, riebioje žemėje, nes "sudeginsite" šaknis. Taip pat sodinant vidurvasarį jūs žinote koks yra augalo šaknų tūris, šaknys toliau augs lėtai, todėl turite iki pat žiemos sekti, kad šaknys neperdžiūtų, būtų laiku palaistoma (vejoje augantys medžiai ir krūmai vejos laistymo metu yra papurškiami, o ne palaistomi; laistymas yra kai palaipsniui supilate kibirą ar du vandens ant šaknų; ir pomedis turi būti pamulčiuotas, neapžėlęs žolėmis). Antroje vasaros pusėje trumpėja dienos ir augalai pradeda ruoštis žiemai, todėl sodinant šiuo metu reikia sodinti liesesnėje žemėje, neskatinti augimo, netręšti azoto trąšomis, nedėti ant šaknų perpuvusio mėšlo ar riebaus komposto. Šias gėrybes geriau palikti duobės dugne, kad augalo šaknys jas pasiektų kitąmet.

Spygliuočių (ir visžalių lapuočių) sodinimas šiek tiek skiriasi nuo lapus metančių lapuočių sodinimo. Tujos/ puskiparisiai/ kukmedžiai atviromis šaknimis gali būti persodinami balandį-birželį ir po to rugsėjį-lapkritį, su sąlyga kad žemė po pasodinimo neišdžius, bus reguliariai ir gausiai laistoma. Kiti spygliuočiai atviromis šaknimis sodinami pavasarį, šiek tiek susišilus žemei (balandžio pabaigoje ar gegužę). Iš vazonų daugumą spygliuočių galima persodinti bet kada, privengiant antroje metų pusėje persodinti pušis ar lepesnius spygliuočius. Spygliuočiai, kitaip nei lapuočiai, neturi ramybės periodo ir maistinės medžiagos jiems reikalingos mažesniais kiekiais, tačiau visus metus, todėl pravartu tręšti pavasarį lėtai (5-6 mėn.) tirpstančiomis trąšomis.

Kambarinius augalus persodiname pasibaigus šildymo sezonui ir sušilus patalpoms, paprastai gegužės mėnesį. Jei jūsų patalpos šildomos stacionariai, persodinti galima anksčiau, jau kovo-balandžio mėnesį. Visi įsigyti augalai su pilnai išaugusiomis šaknimis turi būti persodinami iškart, nepaisant metų laiko.

 

Informacija apibendrinta ir papildyta remiantis mūsų praktika. Jei turite kitų patikrintų žinių, būsime dėkingi jei jas atsiųskite mums į Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ir mes šį straipsnį patobulinsime.

Pagarbiai

 

Eugenijus Popovas

 

Medelynas Vitaflora

Esame tam, kad augalai jus džiugintų ilgus metus.