Vaismedžiai

Subkategorijos

• Abrikosai

  Abrikosai – ne tik vertingiausi iš Lietuvoje auginamų kaulavaisių, turintys geriausią skaidulų ir cukrų santykį,  bet ir vaistines savybes turintys vaisiai, o jų prinokę kauliukai vertingesni už migdolus, kuomet mėgaujamasi saikingais jų kiekiais. Abrikosai turtingi flavonoidų, antioksidantų, fosforo, kalio, beta-karotenoidų (vit. A). Abrikosai, palyginti su obuoliais turi mažiau kalorijų, jūs galite suvalgyti net šešis abrikosus ir gausite mažiau kalorijų nei yra viename obuolyje. Taip pat tai vieni gražiausių sodo medžių, unikalių savo vainiko forma, žiedų ir žievės spalva. 

  Lietuvoje abrikosai auginami ne vieną dešimtmetį, o šylant klimatui jie pritaikomi vis įvairesnėmis auginimo sąlygomis. Net ir Rytų Lietuvoje, laikantis rekomendacijų, galima ne tik sėkmingai užsiauginti abrikosų derlių, bet ir išlaikyti ilgaamžį medį, kuris nežus po pirmos ekstremalios žiemos. Yra kelios taisyklės, kurių reikia paisyti dar prieš įsigyjant augalą, kad po kelių metų netektų gailėtis dėl padarytos klaidos ir prarasti ne tiek augalo vertę, bet laiką ir energiją, kurią skyrėte pasirinkimui ir sodinimui. Taigi, per keliolika metų mūsų ir mūsų pirkėjų stebėjimų, išrinkome kelis svarbiausius faktorius, lemiančius, kad abrikosas išgyvens ir derės ekstremaliausiomis Rytų Lietuvos sąlygomis:

  1. Sodinkite abrikosą toje vietoje, kur nėra didelių temperatūros svyravimų. Vasario mėnesį iš rytinės pusės į augalo kamieną iki metro aukščio neturi šviesti saulė. Jei abejojate ar vieta tinka – sodinkite vakarinėje namo pusėje arba kampe tarp rytinės ir pietinės tvoros/gyvatvorės.

  2. Jokiu būdų neriškite nieko prie kamieno, abrikosų žievė jautresnė iššutimui nei bet kurio kito kaulavaisio. Jei norite sudaryti saugią dirbtinę užuovėją žiemos metui, įsmeikite prie medžio kelis kuoliukus ir apjuoskite juos audiniu (pvz agroplėvele).

  3. Sodinkite abrikosus tik užuovėjose nuo sausų rytų ir šiaurės krypčių vėjų, jei norite išvengti apšalimų šakų galuose ar viso augalo iššalimo ekstremalią žiemą. Komforto temperatūra dažniai skiriasi nuo termometro parodymų, jei yra vėjelis.

  4. Niekuomet nesodinkite abrikoso sunkiame dirvožemyje, kokį pakenčia slyvos ar vyšnios. Abrikosai mėgsta tik pralaidų dirvožemį, priesmėlį, lengva priemolį, mažai molio turinčią daržo žemę. Taip pat nesodinkite ten, kur aukšti gruntiniai vandenys. 

  5. Galiausiai, juk jums rūpi vaisiai, o ne tik pats medis, todėl parinkite vieta „antkalniau“, jokiu būdų ne dauboje ar šalčio kišenėje, kur minimali stiprių šalnų tikimybė.. Gera mintis sodinti prie pat pastato pietinės ar pietvakarinės sienos. 

  6. Taipogi, abrikosai gan anksti nubunda. To dažnai nesimato, nes pumpurai delsia išsprogti, bet vėlyvoji gegužės šalna dažnai nepastebimai pražudo jauną medį ar vyresnio medžio žiedpumpurius. Tai dar viena priežastis nesodinti ten, kur aktyvi ryto saulė žiemos pabaigoje nutirpdo sniegą. 

  Medelyne Vitaflora konsultuojame pirkėjus nuo birželio pabaigos iki vasario vidurio (kitu metu pakuojame ir siunčiame jūsų augalus), todėl kviečiame pasinaudoti konsultacija jei abejojate.

  Abrikoso veislės pasirinkimas – ANTRAEILIS faktorius prieš vietos sodinimui parinkimą, todėl lengvai pasirinksite iš keliolikos mūsų siūlomų veislių. Jei gyvenate Rytų Lietuvoje – privenkite ankstyvų, anksti žydinčių veislių (pvz. Early Orange). Beje, visi šiuolaikiniai abrikosai yra savidulkiai, todėl derės net ir vienas medis nedidelame sode. Taipogi, iš grunto kasami tik vienerių metų augalai, kurių šaknys gebės išmaitinti storus kamienus ir antžeminę vainiko dalį persodinimo metu, ir kategoriškai nerekomenduojama iš grunto kasti dviejų metų augalų, bet geriau rinktis saugiam prigijumui vyresnį augalą vazone. 

• Agrastai

  Agrastų sodinukai vazonuose ir atviromis šaknimis. Kamieninės ir krūminės vaismedžių formos

• Aziminos

  Aziminos: tinka auginti ir vazone, balkone ar terasoje

  
  
  

• Aronijos

  Vaisinis, vaistinis, gražiai ir ilgai žydintis, kompaktiškas ir puošnus, lengvai formuojamas, visiškai atsparus ir abosoliučiai nereiklus - toks svajonių augalas tiesiog privalomas kiekviename šiuolaikiškame sode.  Pasak mokslininkų, juodavaisė aronija yra vertingesnė už šilauoges. Ji atspari šalčiams, jos nepuola kenkėjai, nebijo oro užterštumo, nereikia rūgštinti ar kaip nors specialiai ruošti dirvos.

  Nuskinti vaisiai gali būti saugomi vėsiai iki 2 mėnesių, o geriausiai laikosi drėgnesniame rūsyje ar uždengtame inde šaldytuve. Tinka šaldyti. Palaikyti ar pašalę vaisiai skanesni už šviežiai nuskintus, saldesni, turi mažiau taninų. Džiovinti ir sumalti vaisiai labai tinkami konditerijos gaminiams spalvinti ir suteikti maistinės vertės. Daugiausia vitaminų išsaugosite jei šviežiai skintas uogas sutrinsite lygiomis dalimis su cukrumi. Turi daug pektino, todėl aronijos labai tinka kaip priedas uogiėnėms. Nepakartojamas ir aronijų vynas, aronijas galite naudoti kaip priedą kitų uogų ir visių vynams. Jos turi daug antocianinių ir polifenolių, kas privalu kokybiškam sausam raudonam vynui.

  Gausu vitaminų, mikroelementų, fosforo ir geležies, askorbo rūgšties, vitaminų K, E, o P vitamino turi rekordiškai daug. Uogų arbata tinka peršalimo ligoms gydyti. Tyrimais patvirtinta, kad antioksidantų aronijos turi tiek pat kiek šilauogės ir gervuogės, arba 1,5 karto daugiau už serbentus ar spanguoles. Moksliniai tyrimais nėra patebėta šalutinio poveikio vartojant aronijų uogas net ir didesniais kiekiais. 

  Iš krūmo galite nuskinti nuo 5 iki 10 kg uogų, pavertus sultimis gausite apie 4-7 litrus.

  Veislinės aronijos labai skiriasi nuo laukinių uogų skoniu, dydžiu ir produktyvumu.

  Rytų Europoje išskiriamos trys vertingiausios aronijų veislės, kurių genėtinė kilmė identiška: GALICJANKA, NERO ir VIKING. HUGIN yra kitos kilmės. Jos visos savidulkės, apdulkinamos bičių, žiedai medingi.

  GALICJANKA - perspektyviausia palyginti nauja veislė, komercinėms pantacijoms, nes uogos ypač stambios, deri ypač gausiai, o svarbiausia - vaisiai sunoksta vienu metu, todėl galima vienodos kokybės sunokusį derlių nuimti vienu metu, mechanizuotai.

  Tuo tarpu HUGIN, NERO ir VIKING rekomenduojamos būtent sodininkams - mėgėjams.

  NERO - čekiška veislė, kompaktiškas, iki 2m aukščio, mažesnio nei VIKING augumo, uogos yra dukart didesnės už laukinės juodavaisės aronijos ir turi dukart daugiau vitamino C palyginti su laukinėmis. 

  VIKING - švediška veislė, iki 3m aukščio krūmas, uogos viskuo panašios į NERO. Sultingumas identiškas GALICJANKA, uogos tik truputį mažesnės už Galicjanka.

  HUGIN - švediška veislė, pasižyminti pačiomis  aromatingiausiomis, saldžiausiomis ir pačiomis vertingiausiomis uogomis. Jose daugiausia polifenolių, uogos šviesesnės nei kitų juodavaisių aronijų. Tačiau uogos 4 kartus mažesnės už Galicjanka, Viking, Nero uogas.Sulčių spalva šviesesnė nei kitų juodavaisių. Labiausiai tinkama džiovinti, taip pat kaip priedas minkštiems duonos kepiniams.

  Labai tinka gyvatvorėms, pavieniui galima formuoti medelio forma. Galima skiepyti į šermukšnio kamieną - medelis bus didesnis.

  Krūmas užauga iki 2-3 m aukščio, genimas panašiai kaip serbentai - tik vėliau, nuo 10 metų, pašalinamos seniausios (7-10 metų) šakos. Anksti pradeda derėti - jau 2-3 metais galite tikėtis derliaus. Žiedai paprastai neapšala nuo pavasario šalnų,nes žydi jau po jų. 

  Aronijos nereiklios dirvai, mėgsta šviesias ir saulėtas vietas. Mėgsta normalaus drėgnumo dirvožemius, kurie gali būtų rūgštūs. Paprastai sodinama su 2 metrų tarpais. Augalas produktyvus ir dekoratyvus išlieka kelis dešimtmečius.

• Avietės

  Avietės ir jų hibridai. Vasarinės ir remontantinės veislės. Sodinukai vazonuose internetu su pristatymu į namus visoje Lietuvoje

• Braškės

  Braškės – visų mėgstamos sodo uogos, tačiau jos yra dar vertingesnės, nei iki šiol įsivaizdavome. Tai - ne tik vitamino C (100 g uogų net 71% dienos normos), mangano (18%)  šaltinis, bet ir turtingas fotocheminių elementų – polifenolių lobynas, jų šiose uogose yra net iki 11-os kartų daugiau, nei daugumoje kitų vaisių ir uogų. Braškės iš tikrųjų nėra tokios saldžios, kaip mes jas įsivaizduojame ir netgi mažiau saldžios nei dauguma kitų uogų. Jų „saldumą“ mes suprantame jausdami jų kvapiąsias medžiagas. Mokslininkų ištirta, kad iš 360-ių šių braškėse esamų medžiagų net 31-a susijusi su skoniu ir aromatu. Braškių veislių selekcija šiuo metu būtent ir susitelkusi ties šių medžiagų atskleidimu naujose veislėse. Kita selekcijos sritis, dar svarbesnė (nes tai žemės ūkio pramonės vystymosi garantas) -  yra uogų išlaikymas transportuojant ir sandėliuojant. Būtent taip išvestos pramoninės braškių veislės, visais metų laikais tobulai atrodančios parduotuvių lentynose, nors ir mėnesį laiko keliavusios iš kitos mūsų planetos pusės iki mūsų stalo. Jos visada kietos, tvirtos, stambios, vienodos ir nepatamsėjančios nuo suspaudimo. Pramoninės braškės itin populiarios ir Lietuvoje – juk šaldyti „frigo“ daigai būtent ir skirti pramoniniam auginimui. Tenka pripažinti, kad pramoninės braškės dažnai stokoja minkštumo („tirpimo burnoje“), nors yra turtingos spalvos ir aromato, bet turi mažiau skonio ir yra vandeningos. Ar jums teko apsigauti nusipirkus gražių ir kvapnių braškių indelį ?

  Šiuolaikinės sodo braškės atsirado dar XVIII a. Prancūzijoje, kuomet apie 1750-uosius metus busvo sukryžmintos Fragaria virginana iš Šiaurės Amerikos ir Fragaria chilensis iš Čilės Pietų Amerikoje. Šiuo metu jų botaninis pavadinimas -  Fragaria x ananassa, taip praminta dėl ananasų poskonio uogose.

  Vitaflora medelyne siūlome Dataflor augintojo iš Belgijos sodininkams ir mėgėjų stalui skirtas braškių veisles, užaugintas vazonuose. Čia rasite tiek seniausias (istorines) veisles, tiek įdomius laukinių braškių ir žemuogių hibridus, baltavaises ir aviečių skonio braškes, vijoklines-besidriekiančias bei tradicines pačių geriausių skoninių savybių braškes. Tai - nepretenzingos veislės, kurias galite auginti tiek atvirame grunte, tiek ir lovelyje balkone. Daugiau nei pusę asortimento sudaro remontantinės veislės, kurių derėjimui neturi įtakos dienos ilgumas, ir derliumi galite mėgautis nuo pavasario pabaigos iki pat rudens šalnų. Dataflor išskirtinumas – kokybė ir ekologija. Braškių serija Bio sodinama tik į perdirbto kartono vazonėlius ir ženklinama popierinėmis etikėtimis. Taip Dataflor ir jų klientai sutaupo iki 1500 kg plastiko taršos kasmet.
  

  Asortimentą su aprašymais ir gyvomis augalų iš medelyno nuotraukomis rasite https://vitaflora.lt/lt/30-braskes

  Užsakymus priimame ištisus metus. Siunčiame nuo balandžio iki vidurvasario. Kartu su braškių daigiais galime pateikti ir visus kitus augalus, užaugintus vazonuose, tad kviečiame užsakyti viską kartu.

• Bruknės

   Uogos vartojamos šiežios, pašaldytos ir kitaip perdirbtos: uogienėse, džemuose, saldžiuose ir aštriuose padažuose, rauginamos, džiovinamos ir t.t. Lapai naudojami arbatose, tačiau negalime gerti jų reguliariai. Lapai gali būti džiovinami ir naudojami kaip vaistinė medžiaga. 

• Cidonijos

• Daržovės

  Daržovės: kuriose gausu vitaminų, mineralų ir ląstelienos

• Egzotiniai

  Egzotiniai augalai iš visų planetos kontinentų: valgomi ir dekoratyviniai, žiemojantys Lietuvoje ir oranžerijoms. Palmės, reti tropiniai augalai, citrusai. Augalų sodinukai iš viso pasaulio. Egzotiniams augalams priklauso ir visi kambariniai augalai, todėl taip pat pasidairykite čia

• Figmedžiai

   Figmedis - bene lengviausiai auginamas terasos augalas, kuris ne tik dekoratyvus ir praktiškas, bet ir, remiantis naujausiais medicinos atradimais, vertingas vaistinis augalas. Ir ne tik vaisiai, kurių galima lengvai užsiauginti, bet ir lapai. Britų mokslininkai neseniai nustatė, kad džiovintų figmedžių lapų ekstraktas veiksmingai gydo diabetą, o vaisiai, kaip žinoma nuo seno, mažina "blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje ir turi įvairių ktų vaistinių savybių. Todėl tikrai verta auginti figmedį.

• Gervuogės

  Gervuogės: auginti nesudėtinga, joms reikalinga panaši dirva kaip avietėms - rūgšti ir derlinga. Geriausia - saulėta vieta užuovėjoje. Gervuogės būna tiesiastiebės, vijoklinės arba pusiau tiesiastiebės. Visos gervuogės reikalauaja vienokių ar kitokių atramų.

• Kiti

  Vaiskrūmiai ir uogakrūmiai internetu.

• Kriaušės

  Kriaušės nuo seno auginamos Lietuvoje, o šiuolaikinės krisušės yra žemesnio augumo.

  Pristatome net keturių žemaūgių poskiepių kriaušes (viso per 30 veislių ir poskiepių kombinacijų) :

  S-1 - žemaūgis, derlingas, atsparus šalčiui, tinkamas rūgščioms dirvoms;

  BA-29 - žemaūgis, itin derlingas, itin atsparus šalčiui, tinkamas sausoms dirvoms;

  Eline - panašus į cidoniją C poskiepį - nykštukinis, ir kartu gan atsparus šalčiui poskiepis;

  Pyrodwarf - pusiau žemaūgis, itin atsparus šalčiui, toleruojantis šarmines/kalkėtas dirvas, mažai priežiūros reikalaujantis ir pradedantiesiems sodininkams tinkamas.

  Jei sodinate tik vieną kriaušę, rekomeduojame rinktis šeimos (giminės) medį arba dalinai savidulkę kriaušių veislę (Konferencinė, Pepi, Suvenirs), jei dvi - bent vieną dalinai savidulkę ir kitą panašiu metu žydinčią kriaušę, o jei tris ir daugiau skirtingų (pvz. vasarinę, rudeninę ir žieminę) - galite nebesukti galvos dėl apsidulkinimo, visos jos derės jūsų sode.

   
• Medlievos

  Medlievų sodinukai internetu su pristatymu visoje Lietuvoje. Desertinės kultūrinės medlievos, vertingos veislės. Dekoratyvinės ir gyvatvorių medlievos.

• Nektarinai

  Nektarinai: medis augus, žydi vėlai, todėl pavasario šalnos nepažeidžia. Nektarinai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje.

• Persikai

   Persikai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi  būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje. Rūgščias dirvas būtina kalkinti, todėl sodinimo metu įterpkite kalkių kartu su organine trąša ir kasmet kalkinkite dirvos paviršių. Derėtų parinkti pačią šilčiausią sodo vietą (jokiu būdu ne dauboje), kuo labiau saulėtą, tačiau apsaugotą nuo vėjų.

• Retesni

  Retesni: vaismedžiai kurie pas mus auga, tačiau nėra labai populiarūs, tokie kaip baltažiedė šliandra, cidonijos, lekėčiai

• Sausmedžiai

  Sausmedžiai būna:

  • valgomieji krūmo formos,
  • vijokliniai dekoratyviniai
  • krūmo formos dekoratyviniai.
    
    Valgomasis sausmedis - tai viena pirmųjų uogų sode ir kartu tai vienas lengviausiai auginamų uogakrūmių. Jis prisitaiko prastose ir net rūgščiose dirvose, išlaiko 40 laipsnių šaltį, todėl gali augti net vazone. Sodinant melsvauogius sausmedžius yra viena pagridinė taisyklė - būtina sodinti bent tris skirtingas veisles, kad pasiekti maksimalų derlių (iki 1.5-2.5 kg nuo krūmo). Ir yra vienas žinotinas dalykas - kai augalas labai sparčiai augina ir nokina uogas (birželio mėn.), tuo metu jam reikia papildomo palaistymo. 
    
    Dėmesio ! Naujos sausmedžių veislės. Senovinės, Lietuvoje paplitusios, iš Rusijos kilusios veislės yra altajinės-kamčatkinės atmainos. O šiuolaikinė kanadietiška selekcija pagrinde yra japoninės atmainos arba hibridai su altajiniu. Šiuolaikinių veislių privalumai - mažesnis uogų nubyrėjimas, ženkliai stambesni vaisai, o kas dar svarbu - be kartumo.
• Serbentai

  Serbentai: auginami kaip daugiašakis krūmas derlingoje puveningoje dirvoje. Toleruoja įvairią dirvą, taip pat šarmingą. Pavasarį patręškite subalansuotomis universaliomis trąšomis ir papildomai azoto trąšomis. Sodinami truputį giliau nei augo medelyne. Gali augti pusiau pavėsyje, tačiau saulėtoje vietoje yra mažesnis ligų pavojus ir saldesnės uogos. Mulčiuojami kasmet, neleidžiama piktžolėti.

• Slyvos

  Slyvos geriausiai auga nuo vėjų apsaugotose šiltose (aukštesnėse) sodo vietose, kad būtų apsaugotos nuo šalnų žydėjimo metu. Labiausiai tinkama dirva – molis ir priemolis, tačiau neužmirkstanti, neutrali arba silpnai rūgšti. Aplink kamieną bent 60cm spinduliu neturi būti piktžolių. Esant poreikiui retinamos užuomazgos. Siekiant sulaukti didesnio derliaus, sausrų metu turėtų būti laistomos. Slyvos tinkamos auginti visais formavimo būdais. Genimos pavasarį atšilus orams, brandesni medžiai genimi vasarą.

  Daugumai ankstyvųjų slyvų apdulkinimui idealiai tinka kaukazinė slyva, tačiau jai dėl dekoratyvumo stokos dažniausiai pritrūksta vietos; todėl rekomenduojame pasodinti iki 30 m atstumu itin dekoratyvią atmainą Prunus cerasifera NIGRA
  
  
  

  Slyva - bene universaliausias kaulavaisis vaismedis bet kuriam sodui. Bet slyvų tema plačiausia iš visų kaulavaisių, nes įvairovė jų stulbinanti.

  Yra tiek savidulkių, tiek kryžmadulkių; tiek labai ankstyvų, tiek ir vėlyvų; visų spalvų ir skonių vaisiais. Lietuvių kalboje slyva turi viena pavadinimą ir sunku apibūdinti veislių grupes su konkrečiomis vaisių savybėmis. Pagrindinės dvi grupės - europietiškosios ir azijietiškos. Europietiškos gali būti itin ankstyvos, dažniausiai gimingos ir apdulkinamos kaukazinės kriaušės Prunus cerasifera, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvos. Pagal vaisių skonį ir paskirtį gali būti skirstomos patogumo dėlei angliškais ir lotyniškais vardais :  

  Plum - bendrinis slyvų pavadinimas. 

  Prune (P. domestica ssp. domestica) - vidutinio dydžio desertinės ir universalios džiovinimui tinkamos slyvos lengvai atšokančiu kauliuku, pvz. Stanley.

  Gage (P. domestica ssp. italica) - apvaliosios, itališkosios, paprastai geltonais ar rožiniais vaisiais, pvz. visos renklodės

  Egg (P. domestica ssp. intermedia) - kiaušinio formos kulinarinės, arba universaliosios, kaip pvz. Victoria.

  Damson (P. domestica ssp. insititia) - smulkios aitriosios slyvos, paprastai naudojamos perdirbimui, užpiltinėms, bet prinokusias galima valgyti ir šviežias, nereikalauja jokios priežiūros.

• Šeivamedžiai

  Šeivamedis išties ypatingas - tai ne tik nuostabus dekoratyvinis augalas, tai ir vertingas vaistinis uogakrūmis, ir komposto aktyvatorius, ir retus vabzdžius pritraukiantis krūmas. Lapų spalvų gama stebina - nuo aukso geltonų iki tamsiai purpurinių, margai baltų. Formos taip pat įmanomos visos - tradicinis krūmas, koloninis augalas ar net medelis. Išties verta turėti net ir mažiausiame sode.

• Šilkmedžiai

  Šilkmedžiai deri ilgą laiko tarpą, uogomis galite mėgautis net kelis mėnesius, o jų vaisiai itin skanūs ir vertingi. Valgomi tiek prinokę (saldūs), tiek ir neprinokę (su rūgštele), galima džiovinti (ir malti, dėti į kepinius ir desertus) ar panaudoti gėrimams ar uogienėms. Jauni lapai ir viršūnėlės - tobulas priedas salotoms ar užkandai, eidami pro šalį nusiskinkite ir paragaukite. Jauni ūgliai gali būti nuplikomi ir vartojami kaip įprastinės daržovės. Apie kinų mediciną ir įvairiapusį augalo panaudojimą galite rasti įvairiausios literatūros.
  
  Pagrindinės šilkmedžių rūšys yra trys - baltasis, raudonasis ir juodasis, o jų veislių yra daug.
  
  5 mitai apie šilkmedžius, sklandantys sodininkų tarpe:
  
  1 mitas. Pavadinimas apsprendžia uogų spalvą. Ne. 90 proc. visų šilkmedžių uogų yra tamsios spalvos, iškyrus kelias veisles, išimtis, kai baltųjų būna ir baltos, raudonųjų būna ir raudonos, o juodųjų - visada juodos uogos.
  
  2 mitas. Reikia sodinti ne vieną. Ne, visi baltieji ir juodieji šilkmedžiai yra savidulkiai ir tikrai pakanka vieno augalo, o raudonųjų būna įvairių.
  
  3 mitas. Genimas kartu su kitais vaismedžiais. Ne, genėkite kartu su vynmedžiais ir kitais pavasarį sulą leidžiančiais augalais, skatinamasis genėjimas vėlyvą rudenį, apie mėnesį po lapų kritimo; ribojamasis (dideliems augalams) - prieš Jonines, tik ištaikykite sausas oro sąlygas. Jei auginate prie sienos, šoninius ūglius išgenėkite vasaros antroje pusėje. Jei auginate kaip krūmą, rudens pabaigoje nukirskite centrinį ūglį iki 1-1.7 m, ir palikite iki 8-10 į visus šonus augančių šakų.
  
  4 mitas. Auginamas tik sausose prastose dirvose. Ne, nors ir gali augti prastoje dirvoje, bet jie mėgsta gerą, praturtintą ir kalio trąšomis, ir gerai pakalkintą, nerūgštų dirvožemį. Tik vasaros antroje pusėje netręšiami ir papildomai nelaistomi, kad tinkamai sumedėtų ir pasiruoštų žiemai, priežiūra panaši į vynmedžių.
  
  5 mitas. Laukinių šilkmedžių derėjimo reikia laukti dvidešimt metų. Ne, neskiepyti šilkmedžiai derėti pradeda apie devintus metus, o skiepyti - dažnu atveju jau tais pačiais metais.
  
  
  Palyginimas.
  
  Pagal vaistinę vertę vertingiausi baltieji ir juodieji, tačiai ir kiti turi tokių savybių
  
  Pagal skonines savybes Nr 1 juodasis, Nr 2 baltasis, Nr 3 raudonasis.
  
  Pagal atsparumą šalčiui viskas tiksliai taip pat, tik atvirkščiai. Tačiau visi jie auginami Lietuvoje, tik juodiesiems parenkamos užuovėjos, kad sausi ir šalti žiemos vėjai neapšaldytų viršutinių šakų.
  
  Pagal aukštį aukščiausias baltasis, 5-15 m, raudonasis 4-12 m, juodasis 2-8 m. Tačiau reikia turėti omenyje, kad augalas auga šimtmetį ir gana lėtai, kol pasiekia tokį aukštį. Plotis dažnai būna didesnis nei aukštis. Ir vietą jam sodinti taip pat suplanuokite tokią, kur jis netrukdys pastatams ar kitiems augalams, o mažose erdvėse rinkite žemaūges arba į kotą skiepytas veisles, pvz. svyrančiomis šakomis.

• Spanguolės

  Spanguolių nauda visiems žinoma, stambiauogė spanguolė kilusi iš Šiaurės Amerikos ir yra populiariausia tarp auginamų spanguolių kultūrų. Auginimo technologijų yra įvairių, geriausiai tinkamos užpelkėjusios vietovės ar specialiai įrengtos drėgmę išlaikančios lysvės. Dirva turi būti rūgšti.

• Svarainiai

  Svarainiai - daugiafunkciniai sodo augalai, turintys vien privalumus. 
  
  Šiuolaikiniai svarainiai:
  
  - bedygliai, ir jų VISŲ be išimties vaisiai labai vertingi;
  
  - įvairių spalvų žiedai nuo baltos iki tamsiai raudonos;
  
  - įvairaus dydžio ir formos krūmai, net ir vijokliniai;
  
  - ilgai žydi, tuo džiugina ne tik mus, bet labiausiai - bitutes;
  
  - yra išvesta visa eilė derlingių stambiavaisių desertinių veislių;
  
  - sutvirtina šlaitus, tinka prastai dirvai, natūralizuoja aplinką;
  
  - VISI jie savidulkiai ir galite auginti net ir vieną krūmą.
  
  
  Mūsų asortimente rasite visų šių savybių veisles, o šiuolaikiniame lietuviškame sode, kuriame citrinos kol kas nežiemoja, svarainiui būtina skirti garbingą vietą. Kad ir alpinariume ar gėlyne, netgi prie spygliuočių, jie labai lengvai pritaikomi kraštovaizdyje dėl savo dekoratyvumo.

• Šaltalankiai

  Jei reikėtų išsrinkti pačias vertingiausias uogas ir tituluoti jas supermaistu, tai būtų žilakrūminių giminės augalai, šaltalankiai ir žilakrūmiai. Nors skoninės savybės ir skirtingos (žilakrūmiais mėgaujamasi ir šviežiais, neperdirbtais), tiek vertė, tiek auginimas jų analogiški.

  Parenkama būtinai saulėta vieta ir pralaidi dirva. Kuo mažesnis dirvos derlingumas, tuo geriau, visiškas smėlis taip pat tinka. Šie augalai ant savo šaknų kaupia azotą iš oro fiksuojančias bakterijas ir todėl ne tik patys smėlyje auga, bet ir sukuria sąlygas augti ir kitiems augalams.

  Iš šių augalų gaunamos puikios ir tankios, nepraeinamos nuo 1.5 iki 3-5 m aukščio gyvatvorės ir užuovėjinės juostos. Šaltalankiai būna vyriški, moteriški ir savidulkiai, o žilakrūmiai - dalinai savidulkiai, todėl visi jie paprastai auginami grupėmis po keletą augalų, kad pasiekti maksimalų derlingumą.

  Su ta intencija, už labai gerą komplekto kainą, siūlome jau dabar įsigyti ir pavasario pradžioje pasodinti ne tik vertingą, bet ir dekoratyvią šių augalų lysvę ar gyvatvorę. Kartu pristatome naujai sukurtas stambiavaises ir savidulkes šių augalų veisles, kad derlius būtų ne tik vertingas, bet ir lengvai skinamas ir dosnus. Visos šiuolaikinės šaltalankių ir žilakrūmių veislės yra bedyglės arba beveik bedyglės, o vaisių skonių įvairovė skirtingų rūšių augalų jus nustebins !
• Šermukšniai

  Šermukšniai natūraliai auga visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje – tai mūsų vietinis augalas. Nereiklūs dirvožemiui – gali augti ir nederlingame smėlyje ir sunkiame molyje, atsparūs šalčiui ir sausroms. Mėgsta vidutinio drėgnumo neutralią dirvą, rečiau auginami kalkėtoje. Mėgsta saulėkaitą, bet auga ir daliniame pavėsyje

  ARONIJA - labai naudingas žmogui augalas - vaisinis, vaistinis, gražiai ir ilgai žydintis, kompaktiškas ir puošnus, lengvai formuojamas ir nereiklus.

• Šilauogės

  Šilauogės - vienos vertingiausių uogų, turinčios daug vitaminų A ir C bei antioksidantų. Jų gimtinė  - Šiaurės Amerika, Didžiųjų ežerų regionas bei rytinė pakrantė.

• Vyšnios

  Vyšnių medeliai internetu su pristatymu į namus. Senovinės ir naujos veislės. Žemaūgės ir tradicinės formos. Atsparios ligoms, derlingos. Turime savidulkių vyšnių

• Trešnės

  Trešnių sodinukai vazonuose ir atviromis šaknimis internetu su pristatymu į namus Lietuvoje. Skiepytos į tradicinius ir žemus poskiepius, klasikinės ir naujos veislės. Koloninės formos trešnės. Ankstyvosios, vėlyvosios veislės. Daug savidulkių veislių.

• Vynmedžiai

  Vynmedžiai: desertiniai ir vyndarystei, atviram laukui ir šiltnamiams, skiepyti ir savašakniai.

• Zizifai

  Zizifas: raudonoji datulė, kininė datulė. Vaisiai valgomi švieži, džiovinti ar pagaminti. Turime skiepytų ir sėjinukų, įvairių veislių.

• Žilakrūmiai

  Jei reikėtų išsrinkti pačias vertingiausias uogas ir tituluoti jas supermaistu, tai būtų žilakrūminių giminės augalai, šaltalankiai ir žilakrūmiai. Nors skoninės savybės ir skirtingos (žilakrūmiais mėgaujamasi ir šviežiais, neperdirbtais), tiek vertė, tiek auginimas jų analogiški.

  Parenkama būtinai saulėta vieta ir pralaidi dirva. Kuo mažesnis dirvos derlingumas, tuo geriau, visiškas smėlis taip pat tinka. Šie augalai ant savo šaknų kaupia azotą iš oro fiksuojančias bakterijas ir todėl ne tik patys smėlyje auga, bet ir sukuria sąlygas augti ir kitiems augalams.

  Iš šių augalų gaunamos puikios ir tankios, nepraeinamos nuo 1.5 iki 3-5 m aukščio gyvatvorės ir užuovėjinės juostos. Šaltalankiai būna vyriški, moteriški ir savidulkiai, o žilakrūmiai - dalinai savidulkiai, todėl visi jie paprastai auginami grupėmis po keletą augalų, kad pasiekti maksimalų derlingumą.

  Su ta intencija, už labai gerą komplekto kainą, siūlome jau dabar įsigyti ir pavasario pradžioje pasodinti ne tik vertingą, bet ir dekoratyvią šių augalų lysvę ar gyvatvorę. Kartu pristatome naujai sukurtas stambiavaises ir savidulkes šių augalų veisles, kad derlius būtų ne tik vertingas, bet ir lengvai skinamas ir dosnus. Visos šiuolaikinės šaltalankių ir žilakrūmių veislės yra bedyglės arba beveik bedyglės, o vaisių skonių įvairovė skirtingų rūšių augalų jus nustebins !
• Ožerškiai

  Ožerškiai: Kultivuojami apie 600 metų ir kitaip vadinami 'raudonaisiais briliantais'. Vien Kinijoje kasmet užauginama apie 33 milijonus kilogramų šių vaisių. Vartojami džiovinti. Vertingas antioksidantų šaltinis. 

• Šliandros

• Aktinidijos

  Aktinidijos: vieni vitamingiausių vaisių Lietuvoje, siūlome margalapes, smailialapes ir kinines aktinidijas

• Obelys

  Obelis - pirmas ir pagrindinis sodo vaismedis, dažnu atveju užimantis pusę sodo ar net daugiau. Kaip tinkamai pasirinkti ?

  Mažiems ir dažniau prižiūrimiems sodams skirti žemaūgiai poskiepiai, o dideliems tinka augalai visais poskiepiais.

  99 proc. obelų - kryžmadulkės arba dalinai savidulkės (kai kurie pardavėjai žymi dalinai savidulkes kaip savidulkes ir 1 metų skiepytus sodinukus kaip 2 metų, priskaičiuodami poskiepio amžių prie antskiepio amžiaus :) - todėl neapsigaukite).

  Jos paprastai sodinamos bent trijų skirtingų veislių, tokiu atstumu, kad apskristų bitės. Tai pakančiausias prastoms sąlygoms sodo vaismedis, gali augti ir rūgštesnėje dirvoje, ir daliniame šešėlyje, ir vėjuotoje vietoje ar sklypo apačioje. Obelis dažniausiai sodiname šalia kriaušių, tik kriaušėms parenkame šiltesnę saulėtesnę vietą, o obelys sudaro joms užuovėja iš kraštų.

   

   
• Persimonai

  Persimonas - jau ne tik egzotinis vaisius parduotuvių vitrinose, bet ir vertingas vaismedis, kurį, šylant klimatui, galima Lietuvoje užsiauginti ne tik šiltnamyje, bet ir sode. 

• Riešutmedžiai

  Riešutmedžiai: Riešutmedžiams dirva turi būti pakankamai derlinga, išlaikanti drėgmę, bet neužmirkstanti. Jei norite, kad medis užaugtų 20 x 20 metrų dydžio ir atneštų kuo daugiau derliaus - sodinkite jį saulėtoje vietoje, giliai įdirbtame nerūgščiame priemolyje, užuovėjoje nuo sausų šaltų vėjų (geriausia jei už keliasdešimties metrų iš šiaurės ir iš rytų pusių būtų aukštas miškas).

• Sedulos

  Kultūrinių sedulų sodinukai internetu su pristatymu į namus visoje Lietuvoje. Skiepytos veislės ir sėjinukai