Slyvos
Slyvos geriausiai auga nuo vėjų apsaugotose šiltose (aukštesnėse) sodo vietose, kad būtų apsaugotos nuo šalnų žydėjimo metu. Labiausiai tinkama dirva – molis ir priemolis, tačiau neužmirkstanti, neutrali arba silpnai rūgšti. Aplink kamieną bent 60cm spinduliu neturi būti piktžolių. Esant poreikiui retinamos užuomazgos. Siekiant sulaukti didesnio derliaus, sausrų metu turėtų būti laistomos. Slyvos tinkamos auginti visais formavimo būdais. Genimos pavasarį atšilus orams, brandesni medžiai genimi vasarą.
Daugumai ankstyvųjų slyvų apdulkinimui idealiai tinka kaukazinė slyva, tačiau jai dėl dekoratyvumo stokos dažniausiai pritrūksta vietos; todėl rekomenduojame pasodinti iki 30 m atstumu itin dekoratyvią atmainą Prunus cerasifera NIGRA
Slyva - bene universaliausias kaulavaisis vaismedis bet kuriam sodui. Bet slyvų tema plačiausia iš visų kaulavaisių, nes įvairovė jų stulbinanti.
Yra tiek savidulkių, tiek kryžmadulkių; tiek labai ankstyvų, tiek ir vėlyvų; visų spalvų ir skonių vaisiais. Lietuvių kalboje slyva turi viena pavadinimą ir sunku apibūdinti veislių grupes su konkrečiomis vaisių savybėmis. Pagrindinės dvi grupės - europietiškosios ir azijietiškos. Europietiškos gali būti itin ankstyvos, dažniausiai gimingos ir apdulkinamos kaukazinės kriaušės Prunus cerasifera, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvos. Pagal vaisių skonį ir paskirtį gali būti skirstomos patogumo dėlei angliškais ir lotyniškais vardais :
Plum - bendrinis slyvų pavadinimas.
Prune (P. domestica ssp. domestica) - vidutinio dydžio desertinės ir universalios džiovinimui tinkamos slyvos lengvai atšokančiu kauliuku, pvz. Stanley.
Gage (P. domestica ssp. italica) - apvaliosios, itališkosios, paprastai geltonais ar rožiniais vaisiais, pvz. visos renklodės
Egg (P. domestica ssp. intermedia) - kiaušinio formos kulinarinės, arba universaliosios, kaip pvz. Victoria.
Damson (P. domestica ssp. insititia) - smulkios aitriosios slyvos, paprastai naudojamos perdirbimui, užpiltinėms, bet prinokusias galima valgyti ir šviežias, nereikalauja jokios priežiūros.