Naminė slyva - Prunus domestica KALIPSO / CALYPSO

Ar būna tokių slyvų, kurių skonis būtų desertinis, o vaisiai tvirti ir kauliukas atsiskirtų lengvai kaip vengrinių. Ir būtinai labai stambiais vaisiais, kad būtų savidulkė, galėtų augti viena pati? Ankstyva, bet nevandeningu mikštimu, o skaniu? Jau yra tokia veislė, tai - KALIPSO, ji gauta sukryžminus dvi tiek Lietuvoje, tiek svetur žinomas veisles - vengrinę Čačanska Lepotica ir desertinę Opal. Gavosi ankstyva, savidulkė, palyginti neaugi, visoms ligoms bei šalčiui atspari veislė.

KALIPSO - gan nauja Lenkijos pomologijos instituto slyvų veislė. Vaisiai itin stambūs, violetiniai, vaškiniu apnašu. Minkštimas geltonas, bet tvirtesnis nei desertinių slyvų, desertinio skonio, sultingas ir lengvai, kaip vengrinių slyvų atsiskiria nuo kauliuko. Tinka ne tik šviežiam valgymui, bet ir transportavimui, laikymui ar perdirbimui. Vaisių vidutinis svoris (nepriklausomai nuo medžio poskiepio) apie 35 gramus, jie vos didesni už Opal, tačiau šiek mažesni už Lepoticą, kauliukas vidutinio dydžio, kiek didesnis, nei Opal, tačia.u mažesnis nei Lepotica.

Pražysta panašiu metu, kaip ir motininės veislės, paskutinėmis balandžio dienomis arba gegužės pradžioje ir žydi ilgiau už jas. Derėti pradeda paskutinėmis liepos dienomis, kelimis dienomis anksčiau už OPAL ir net 11-ą dienų anksčiau už Lepotica. Vadinasi, tai pakankamai ankstyva slyvų veislė iš tų, kurios vėlai žydi, o tai didžiulis privalumas ten, kur būdingos vėlyvosios pavasario šalnos, bet norima turėti kuo ankstyvesnių vaisių.
Nepriklausomai nuo to, ar poskiepis pusiau žemaūgis ar aukštaūgis, ji deri apie 50-55 kg nuo vieno medžio, kas yra vidutinis rodiklis ir net kiek daugiau nei populiarios slyvos OPAL. Vaisių tvirtumas beveik prilygsta Lepoticai, ir ženkliai pranoksta daugumą slyvų.
Tyrimai atlikti 2011-2015 m., po jų ši veislė sparčiai populiarėja mūsų regione.

Nors ir savidulkė, bet maksimaliam derlingumui užtikrinti gali būti sodinama kartu su tokiomis veislėmis: Jojo, Wegerka Dabrowicka, Čačanska rana, Emper ir kitomis vengrinėmis ar vidutinisškai vėlai žydinčiomis. Atspari virusams, ligoms, anksti pradeda derėti. Tai - pažangi šiuolaikinė slyvų veislė, suderinant savyje įvairius privalumus.

Kaip ir kitoms slyvoms, ideali dirva - vidutinio ir žemesnio derlingumo, tačiau drėgmę išlaikanti ir jai pralaidi, silpnai rūgšti ar neutrali. Vieta slyvoms turi apsaugota nuo šiaurės krypčių vėjų, ideali - pietvakarių ir vakarų namo pusė, kaip ir kitiems kaulavaisiams.

  Slyvos geriausiai auga nuo vėjų apsaugotose šiltose (aukštesnėse) sodo vietose, kad būtų apsaugotos nuo šalnų žydėjimo metu. Labiausiai tinkama dirva – molis ir priemolis, tačiau neužmirkstanti, neutrali arba silpnai rūgšti. Aplink kamieną bent 60cm spinduliu neturi būti piktžolių. Esant poreikiui retinamos užuomazgos. Siekiant sulaukti didesnio derliaus, sausrų metu turėtų būti laistomos. Slyvos tinkamos auginti visais formavimo būdais. Genimos pavasarį atšilus orams, brandesni medžiai genimi vasarą.