Abrikosas - Prunus armeniaca RAUDONSKRUOSTIS

RAUDONSKRUOSTIS (Червонощокий) – senovinė Krymo botanikos sode atrinkta veislė, Ukrainoje vadinama Червонощокий. Vaisiai gana stambūs 50-60 gr., odelė oranžinė, dalinai padengta raudonais taškeliais, minkštimas oranžinis, gana tvirtas, sultingas, gero saldžiarūgščio skonio, išreikšto kvapnumo, gerai atsiskiria nuo kauliuko. Vaisiai sunoksta rugpjūčio pirmoje pusėje, tinka desertui ir plačiai naudojami perdirbimui (labai tinka kompotams ir uogienei, tačiau nelabai tinkami džiovinimui). Veislė atspari šalčiui ir ligoms, labai derlinga, savidulkė, nereikli dirvožemiui, atspari sausrai. Žydi palyginti vėlai, todėl mažiau nukenčia nuo pavasario šalnų. Sunoksta ne vienu metu. Labai paplitusi - sudaro net apie 75% visų Moldovos, Ukrainos, Kaukazo ir Krymo abrikosų plantacijų.

Abrikosai - vieni vertingiausių (o gal ir patys vertingiausi) ir universaliausių kaulavaisių, kaip ir vieni lengviausiai auginamų. Kilo iš Šiaurės Kinijos ir Mongolijos, auginami visame pasaulyje, ir yra kur kas ištvermingesni šalčiui, nei šiltesnių kraštų kaulavaisiai (trešnės, persikai). Dauguma abrikosų savidulkiai, gerai deri ir augdami po vieną. Jie pakenčia prastesnes dirvas, gerai auga palyginti nederlinguose priesmėlio dirvožemiuose, jiems tinka neutrali ar net silpnai rūgšti dirva. Reikalauja mažai priežiūros, mažai genimi. Abrikosai, kaip ir slyvos bei trešnės dera tiek ant pernykščių ūglių, tiek ir ant senesnių. Abrikosų kamienų negalima žiemai aprišinėti, nes jie jautroki žievės ligoms, iššutimui. Šis ne tik vertingas, bet ir labai gražus medis vertas atsirasti jūsų sode.

Apie maistines ir gydomąsias savybes parašyta ne viena knyga.

Maistinės savybės: Vaisiai vartojami švieži ir perdirbti, verdami arba džiovinami. Net laukiniai medžiai Himalajuose duoda iki 50 kg vaisių kasmet, iš kultūrinių veisliu derliaus gaunama daugiau. Laukiniuose vaisiuose yra apie 6,3% cukrų, 0,7% baltymų, 2,5% pelenų, 2,5% pektinų. Yra apie 10 mg vitamino C /100 g.Sėklos valgomos žalios arba virtos. Karčiose sėklose yra cianidų, todėl negalima vartoti dideliais kiekiais, o saldžios valgomos be apribojimų. Jei neturite karčiųjų migdolų, abrikosų riešutai tiks marcipanams gaminti. Gali būti spaudžiamas aliejus, sėklose jo yra iki 50 proc. Iš kamienų dervos gaminama maistinė guma.

Gydomosios savybės (informacija apibendrinta iš mokslo šaltinių, todėl negali būti vertinama kaip indikacija) : nuskausmina; antihelmintikas; astmai gydyti; kaip priešnuodis; antipiretikas, antiseptikas, antispazminis, kosulį slopinantis, atsikosėjimą gerinantis, raminamas, minkštinanatis ir t.t.

Vaisiuose gausu citrinos ir vyno rūgščių, karotinoidų ir flavonoidų. Jie maistingi, valo ir švelniai laisvina vidurius. Abrikosai – vertingas dietos priedas, gerinantis bendrą savijautą. Sūdyti vaisiai yra vaistai nuo uždegimo ir antiseptikas . Jie yra naudojami medicinoje Vietname gydant kvėpavimo takų ir virškinimo ligas. Žiedai yra tonizuojantys, skatinantys vaisingumą moterims. Žievė yra sutraukianti. Šaknys ir žievės vidus naudojami gydant apsinuodijimus.Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad išorinės žievės nuoviras naudojamas neutralizuoti vandenilio cianido poveikį. Nuoviras taip pat naudojamas nuraminti uždegimą ir sudirgusią odą. Sėklos yra naudojamos astmos, kosulio, ūmaus arba lėtinio bronchito ir vidurių užkietėjimui gydymui. Sėklos turi laetrilio (amigdalino – amygdalin) – vitamino B17. Anksčiau buvo teigiama, kad turi teigiamą poveikį į vėžio gydymui, bet nepakanka įrodymų. 

(Червонощокий)