Alūnė - Heuchera sanguinea BRESSINGHAM

ALŪNĖ - lapų spalva ir margumas įvairuoja priklausomai nuo veislės, vietos ir sezono, todėl gėlyną galima sudaryti net ir vien iš alūnių.

Alūnės nereiklios apšvietimui, auga nuo labai saulėtų iki gan pavėsingų vietų, o geriausiai daliniame šešėlyje. Tiesa, lapų spalva saulėkaitoje ir pavėsyje skirsis, saulėkaitoje bus maksimaliai ryški, o pavėsyje turės žalsvumo atspalvį. Nemėgsta sausų vietų, pravartu kasmet vis pamulčiuoti dirvos paviršių.

Pirmoje vasaros pusėje alūnės pražysta smulkiais vertikaliais žiedynais, kurie sudaro gražų debesėlį. Jis nebūna labai išskirtinis, tačiau gražiai papildo gėlyną. Tačiau yra tokių veislių, kur žiedynai yra ryškūs ir jie taip pat tampa traukos objektu. Jeigu jums reikia gražaus vaizdo ištisus metus, kad net iš po sniego atrodytų gražiai – alūnės jums kaip tik. Jos nėra kaprizingos, atrodo efektingai, jų nepuola jokios ypatingos ligos, jos nepatrauklios šliužams. Tiesiog auga, jūs grožitės, svarbiausia atsargiai elgtis su spalvomis ir jų nepadauginti.

Alūnė auginama pusiau pavėsyje arba saulėtoje vietoje, vidutinio derlingumo ir derlingoje dirvoje. Labiausiai mėgsta neutralią dirvą (nerūgščią ir nešarmingą), o geriausiai auga priemolio ar priesmėlio dirvose Karštomis vasaromis spalvą geriau išlaiko pusiau pavėsyje. Tinkama gėlių lysvėms ir apvadams, akmenų sodams. Gali būti kasmet mulčiuojama arba laikas nuo laiko persodinama vis įgilinant, nes lapai ant sumedėjusio stiebo kasmet auga vis aukščiau.

Labai atspari šalčiui, didžioji dauguma alūnių išlaiko -35C ir žemesnį šaltį. Jei besniegę žiemą lapai apšalo, pavasarį galima stipriai nupjauti.