Avietė (vasarinė) - Rubus idaeus OTTAWA

Populiariausia avietė Suomijoje. Uogos ryškiai raudonos, kūgio formos vidutinio dydžio. Skonis su malone rūgštele, tačiau švelnus.

Vidutinio vėlyvumo, Kanadoje išvesta veislė. Uogos gražios, vidutinio stambumo, vienodo dydžio, skanios, transportabilios. Krūmai siekia 1,5-2 m aukščio, leidžia vidutiniškai atžalų. Stiebai stori, rudi, su dygliukais. Veislė derlinga, labai ištverminga žiemą, gana atspari ligoms. Sunokusios uogos gana ilgai nenubyra nuo krūmo, todėl patogu auginti parduoti.

Avietes žmonės augina jau nuo seno (manoma, kad jos kilusios iš Azijos), yra įrodymų, kad jas valgė mūsų protėviai gyvenę urvuose. Tai daugiametis krūmas, vienoje vietoje galintis augti apie 12 metų. Tinkamiausia dirva avietėms yra neužmirkstanti (kur sunkus molis, auginama pakeltose lysvėse ir pasirenkamos atspariausios ligoms veislėms), neutrali ar apyrūgštė, pakankamai derlinga ir turtinga organinėmis medžiagomis. Avietes reikia apdulkinti, todėl jos pritraukia bites, kamanes, drugelius. Avietės būna 2-jų rūšių: vasarinės - derančios vasarą ant pernykščių ūglių (po derėjimo ūgliai nupjaunami) ir remontantinės - derančios rudenį ant šiųmečių ūglių (pernykščiai ankstų pavasarį nupjaunami). Dauguma žiemoja lauke iki -35C, 4 zona, vazone išlaikytų žemiau -20C. Augumas:  aukštos 1.5+ m., vidutinės apie 1.5 m., žemos iki 1.5 m ir nykštukės. Vazonams iki 20 l tinka nykštukės, didesniems – žemos. Aviečių lapai ir šaknys gerai žinomi dėl savo vaistinių savybių – malšina skausmą, uždegimus, iš jų galima daryti arbatas, kompresus, skalavimo priemones.