Dantytalapis (Japonijos imperatoriaus) ąžuolas - Quercus dentata CARL FERRIS MILLER

Carl Ferris Miller - nuostabi  daimyo ąžuolo atmaina, kilusi iš Korėjos, ir pavadinta buvusio JAV kareivio , vėliau įkūrusioChollipo arboretumą, vardu.  Šio reto ąžuolo lapai yra itin dideli ir vieno lapo ilgis gali siekti net 30 cm. Jie blizgūs, užapvalintais kraštais, ir beveik odos struktūros, tarsi ant visžalio augalo, jie išlieka itin ilgai per žiemą.  Lapų spalva pavasarį ir vasarą vidutinio žalumo., rudenėjant keičiasi į raudoną, oranžinę ir geltoną, galiausiai sukuria unikalų derinį lašišų-oranžinės spalvos derinį, kuris džiūsta šalant orams. Ąžuolas auga lėtai ir mūsų klimate gali pasiekti iki 6 m aukštį bei 3 metrų plotį.  Jauni augalai formuoja glaustą statoką vainika, o su laiku jis tampa rutuliškas. Augs bet kokioje vidutinėje dirvoje, nereikalauja tręšimo ar kalkininmo. Visiškai atsparus auginti visoje Lietuvoje. -27°C (USDA zona 5b).

.

Dantytalapis (Japonijos imperatoriaus) ąžuolas - gimtojoje Japonijoje auga saulėtose pakalnėse ir žemumose. Užauga iki daugmaž 18 metrų. Geriau augs drėgnoje dirvoje. Toleruoja gan stiprų vėją, bet pajūrio klimatas netinka. USDA atsparumo zona 4. Savidulkis.

Ąžuolas. Savidulkis lapuotis medis paplitęs visoje Lietuvoje, natūraliose augimvietėse gali augti tūkstantį ir daugiau metų. Auga lėtai, iki 30 metrų.

Augs priemolio ir molio (taip pat labai sunkiose) dirvose. Jauni augalai pakenčia pavėsį.

Medicinoje naudojama augalo žievė - poveikis priešuždegiminis, antiseptinis, tonizuojantis ir kt. Gilės gali būti naudojamos kavai gaminti. Naudingas ir laukinėms bitėms.

Lietuvoje natūraliai auga paprastasis ąžuolas ir sparčiai plinta raudonasis ąžuolas, kuris nereiklus dirvai ir vietai. Esama ir kitų auginti perspektyvių, atsparių ir vertingų ąžuolų rūšių, išvesta daug dekoratyvinių formų. -35C laipsnius šalčio išlaiko pelknis (palustris), dvispalvis (bicolor), raudonasis ir dauguma kitų rūšių ir hibridų.

Dendrologų susirūpinimą kelia ąžuolų nykimas, jų belikę miškuose vos 2 proc., jie kertami eksportui, o atsodinti nespėjama. Besikeičiant klimatui, daugėjant kaitrų ir sausrų šie medžiai silpsta ir nyksta natūraliai: mažėjant gruntinio vandens lygiui, esant itin vėlyvoms pavasario šalnoms, šiltais ir drėgnais periodais puola lapsukis ir miltligė.

Prieš sodindami ąžuoliuką pasirūpinkite, kad jis augtų tinkamoje vietoje ir dirvoje. Nepakanka vien iškasti didesnę duobę ir pripilti komposto, juk ąžuolas ne obelis, augs ne 20, bet 2000 metų toje pačioje vietoje. Dzūkijos smėliuose iškasant dideles duobes galima auginti nebent žemaūges skiepytas dekoratyvines formas arba sodinti arti vandens telkinių. Ąžuolai mėgstą turtingą nerūgščią, drėgmę išlaikančią (pvz. priemolio) dirvą. Gerai auga vietose kur aukštas gruntinis vanduo. Mėgsta augti kitų medžių apsuptyje, tačiau pavėsiui atsparūs tik jauni augalai, todėl ąžuolams augant, teritoriją aplink juos reikės šviesinti, iškirsti trumpaamžius medžius ar krūmus, o ilgaamžius derėtų iškart sodinti atokiau, kad pakaktų vietos ateityje.