Papaja - Papaya carica pentagona

Papaja (Papaya carica pentagona), Babaco papaja, Vasconcellea x heilbornii  - paprastai vadinama papaja, yra mažas, neatsparus šalčiui, sultingas, plačialapis visžalis medis, kuris ištisus metus veda papajų vaisius. Kiekvienas medis (Hortus Third tvirtina, kad papajos techniškai yra milžiniškas žolė, nes jis niekada negamina tikro sumedėjusio audinio) paprastai turi vieną nešakotą, nesumedėjusį kamieną su senų lapų pagrindų randais. Kamieno viršuje yra į skėtį panašus lapų vainikas. Dideli, mėsingi, į melioną panašūs vaisiai (papajos) kabo grupelėmis, pritvirtintomis prie kamieno viršūnės, tiesiai po lapų lakštu. Babaco papajos paprastai užauga iki 200 cm aukščio (vazoniniai augalai iki 100-150 cm aukščio) ir labiausiai žinomi dėl savo valgomų vaisių. Jos yra savidulkės, žydi tik moteriškais savidulkiais žiedais ir per sezoną subrandina nuo 30 iki 60 vaisių. Jis kilęs iš Pietų Amerikos Andų kalnų, tačiau dabar auginamas nuo atogrąžų iki subtropikų visame pasaulyje tiek komerciniais tikslais, tiek namų soduose, oranžerijose. Vaisiai yra kvpnūs ir gardūs, meliono ir citrinų skonio ir valgomi su visa odele. Papainas (fermentas, išgaunamas iš žalių vaisių pieniškų sulčių ) yra populiariai naudojamas kaip mėsos minkštiklis, kramtomosios gumos priedas ir alaus skaidrintojas bei daugeliui papildomų medicinos, kosmetikos ir pramonės tikslų.

Šis augalas netoleruoja šalčio, todėl geriausiai tinka auginti atogrąžų arba pusiau atogrąžų klimato sąlygomis. Geriausi vaisiai vystosi saulėje.  Augalai toleruoja dalinį šėšėlį, jei auginami dekoratyviniais tikslais, o ne vaisiams. Vazoninius augalus gali tekti keisti kas 4–5 metus. Būtina reguliariai tręšti. Neperlaistyti, kadangi šaknys gali supūti.