Dviskiautis ginkmedis - Ginkgo biloba FASTIGIATA BLAGON

FASTIGIATA BLAGON - plačiai koloniška ar siaurai piramidiška, kūginė forma. Ši veislė užauga iki daugmaž 15 metrų. Rudenį lapai auksaspalviai. 

Ginkmedis  - vienas seniausių mūsų planetos spygliuočių (taip, spygliuočių), atsiradęs Žemėje prieš 65-245 milijonų metų ir evoliucijos kelyje išliko. Lietuvos dvaruose auginamas nuo seno. Šviesomėgis, toleruoja užterštą miestų orą. Dirvožemiui nereiklus, tačiau nepakenčia užmirkstančio dirvožemio, labiausiai mėgsta apysausį priemolį ir derlingesnį priesmėlį. Ligomis neserga, kenkėjai nepuola. Auga lėtai. Visiškai atsparus šalčiui, tačiau Rytų Lietuvoje turėtų būti auginamas nuo šaltų vėjų apsaugotose vietose (parkuose, ar netoli pastatų ar kitų augalų).

Lapai ir sėklos žinomi dėl įvairiausių medicininių savybių, plačiai naudojami nuo seno Kinų medicinoje ir šiuolaikinėje medicinoje, lapai tinka arbatai ruošti, jie džiovinimui renkami artėjant rudeniui, prieš pat pageltimą. Vaistinių savybių turi ne tik laukinių formų medžiai, bet ir dekoratyviniai, todėl galite juos vartoti saugiai.

Ginkmedžių šaknys auga lėtai, patys medžiai paprastai auginami užuovėjoje, jiems praverčia atramos. Jei tiesinsite su atrama, naudokite elastingas gumeles ar panašiai.

Dirva turi būti rūgšti arba neutrali, pralaidi, nebūtinai derlinga, pakenčia trumpalaikes sausras. Priesmėlis, smėlis, lengvas priemolis.
Gėnėjimas geriausias žiemos pabaigoje, jei būtinas.
Žaliuojančius ūglius be problemų galima ir vidurvasarį patrumpinti.

https://ucanr.edu/blogs/blogcore/postdetail.cfm?postnum=28296