Baltoji karija - Carya ovata

Karijų gentis (Carya Nutt.) giminga riešutmedžių (Juglans), kuriems priklauso ir graikinis riešutmedis, genčiai. Atsparesnė šalčiui už graikinį riešutmedį, 4 zona, -34.5C. Lietuvoje auginama. Rytų Lietuvoje perspektyvesnė už graikinį riešutmedį.

Tai dideli ir labai tvirti šimtmečiais augantys medžiai, derantys vertingais riešutais. Jauni augalai auga lėtai, pirmus du metus po keliolika, vėliau po keliasdešimt centimetrų per metus.

Augalas savidulkis, žydi ir vyriškais, ir moteriškais žiedais. Vaisiai iki 4 cm ilgio, valgomi švieži ir perdirbti (duonos kepiniuose, konditerijoje), saldaus delikatesinio skonio. Sėklos sunoksta vėlų rudenį ir vėsiame rūsyje gali būti saugomos iki 2 metų. Augalai derėti pradeda palyginti vėliai 10-15 metais, derlingumas mažesnis nei graikinio riešutmedžio (tai paaiškina ir riešutų kaina).

Augalo sula saldi, kaip ir klevų sula renkama pavasarį, iš jos daromas sirupas.

Augalas dirvai nereiklus, o geriausiai augs normalaus derlingumo drėgmę išlaikančiame neužmirkstančiame priemolyje, saulėtoje vietoje užuovėjoje. Jei jūsų vaismedžių sode daug laisvos vietos, šis augalas jums.  

Dekoratyvi šerpetojant žievė, per 200 metų pasiekia per 20 metrų aukštį ir atrodo išties įspūdingai. Dekoratyvus rudenį - geltoni lapai.