Australinė raulija - Raoulia australis GANDALF

Australinė raulija (tiksliau būtų vadinti naujazelandinė raulija) - prancūzų botaniko Étienne Fiacre Louis Raoul (1815–1852) atrastas ir 1846 m.jo knygoje aprašytas "Atrinkti Naujosios Zelandijos augalai" (“Selected plants of New Zealand”) samanų pavidalo kiliminis augalas.
Tai išskirtinio stiliaus ir dekoratyvumo sprendimas, kurį šiemet pristatome iš "Preciuos Earth", arba "Žemės brangenybių" kolekcijos.

Šis kiliminis augalas smulkiais plaukuotais lapeliais primena kerpes ir samanas, o geltoni žiedai kontrastuoja su sidabriškai pilku lapijos fonu.

Naujosios Zelandijos gamtoje raulija natūraliai paplitusi nuo kalnų šlaitų iki upių slėnių ar pakrantės smėlio kopų. Natūraliai auga saulėtose ir dalinai pavėsingose vėjuotose vietose, tačiau nepernelyg kaitriose, su pasikartojančiomis sausromis tačiau kiek aukštesniu oro drėgnumu. Lietuvoje idealiausia auginimo vieta - pajūrio zonoje, kur galima ekperimentuoti visiškai atvirose vietose; o auginant Rytų Lietuvoje ar Dzūkijoje - derėtų parinkti dalinį šešėlį arba vėsesnę sodo vietą. Dirva turi būti itin pralaidi, gali būti ir smėlėta, netgi rupaus smėlio, neutrali, pH 6-7. Kol augalai jauni, būtinas dažnesnis padrėkinimas, o jei auginsite kaitriuose šlaituose - praverstų lašelinio drėkinimo sistema iš viršaus. Ankstų pavasarį prieš vegetacija augalas patrešiamas mažai azoto turinčiomis trąšomis. Jei palaistymą dažniau atliekate lietaus vandeniu, o ne vandentiekio, tuo pačiu tręšimo metu lengvi pakalkinkite, kad išlaikyti reikiamą kalnų vietovėms būdingą dirvos pH ir sumažinti rūgštinio lietaus poveikį.

Dauginama sėklomis arbe kero dalinimu. Įsitvirtinimo ciklas užtrunka 2-3 metus, kurių metu augalas pereina iš vienos augino fazės į kitą, tuo pačiu keisdamas ir jūsų kraštovaidžio vaizdą. Kuo vyresnis augalas, tuo tankesnį kilimą jis suformuoja. Žydi pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, o vėliau galima rinkti sėklas. Pats augalas gyvuoja 5-10 metų, todėl suprasdami jo augimo ciklą, galime pasiplanuoti savalaikį padauginimą ir atnaujinimą. 

Maksimalus augalo aukštis 10-15 cm, o išsiplėsti jis gali iki 30 cm, bet priklausomai nuo dirvožemio ir auginimo sąlygų, augalas gali būti ir ženklai žemesnis ir mažesnio skersmens. Augalo šaknys smulkios, tankios, paviršinės, todėl jis neaugs užmirkstančioje dirvoje ir jam nereikalingas giliai įdirbtas dirvožemis, priešingai, tinka alpinariume, tarp akmenų ar tiesiog ant jų.

Naujosios Zelandijos viršukalnėse žiemos temperatūra gali kristi iki -25.6C, tačiau daugumoje vietovių kur auga šis augalas ji retai būna žemesnė, nei -10C, bet paprastai kombinacoje su vėju ir dažniausiai be sniego dangos arba su plona sniego ir ledo danga, todėl augalas įpratęs prie vėsių ir atšiaurių sąlygų. Visgi, Lietuvos klimato ekstremumai šiam augalui gali ir pakenkti. Reiktų privengti didelės kaitros vasaros sausrų metu, parinkti atidžiai vietą; o šalčiausiu žiemos laikotarpiu derėtų užmesti šiek tiek sniego arba laikinai apdengti kita lengva medžiaga. Europoje auginama dendrologinėse kolekcijose, išbandyta iki -18C temperatūrose, todėl perspektyvi ir Lietuvoje.