Kriaušė - Pyrus communis NIKA

NIKA - žieminė Mičiūrino instituto veislė. Medis neaugus, iki 3-4 metrų, ant žemų poskiepių dar mažesnis.  Vaisai - ovalūs, 120–200 g. Odelė glotni, vaškiniu apnašu. Vaisių spalva skynimo metu gelsvai žalsva su raudonomis dėmėmis, o prinokusių vaisių - šviesiai geltonai su plačiai išsiliejusiu raudoniu, padengiančiu didžiąją vaisiaus dalį. Minkštimas kreminis, lenticelės smulkios, skonis desertinis, rūgščiasaldis, be aitrumo. Sukaupia iki 10,2% cukrų, kas kriaušei yra nemažai. Vaisiai ne tik puikūs desertiniai, bet taip pat tinka konservavimui ir kitokiam perdirbimui. Skynimo laikas - rugsėjis, vartojama nuo lapkričio, kuomet įgauna muskato aromatą ir turtingą skonį. Vartojama iki pat sausio, o laikant šaldytuve - ir ilgiau.

Kriaušėms reikalinga šiltesnė ir saulėtesnė vieta nei obelims. Jos taip pat anksčiau žydi, todėl dažniau nukenčia nuo šalnų. Geriausią rezultatą pasieksite parinkę šiltą, pietų - pietvakarių saulės apšviestą vietą, užuovėjoje.  Kriaušės yra kryžmadulkės, todėl didesnio derliaus užtikrinimui reikalinga, kad netoliese augtų panašiu metu žydinti kriaušė. Dirvožemis – vidutinio derlingumo, nesunkus, gali būti neutralus ar silpnai rūgštus.

Esant kokybiškesnio derliaus poreikiui, vasarą gali būti retinamos užuomazgos. Bent 60 cm aplink kamieną neturi būti piktžolių.

Kriaušės, kaip ir obelys tinkamos auginti visais formavimo būdais. Tradicinių laisvai augančių vainikų formų kriaušės genimos kasmet pavasarį, dar prieš brinkstant pumpurams, kitų formų – vasaros pabaigoje