Lamarko medlieva - Amelanchier lamarckii

Lamarko medlieva - Amelanchier lamarckii - kilusi iš Rytų Kanados, o Europoje paplito nuo 17 a.. Šios medlievos vaisiai visų gardžiausi - jų išties galima suvalgyti labai daug. Savidulkė kaip ir dauguma kitų (todėl galite pasodinti ir mažesniame sklype), apdulkinama bičių, deri vidurvasarį. Vaisiai stambūs, apie 10 mm skersmens, valgomi švieži ir perdirbti, saldūs, primena obuolius. Vaisiai turtingi geležies ir vario. Tai stambus krūmas (iki 6 x 4 m) arba atviro vainiko medelis bronziškais jaunais lapais pavasarį, kurie vasarą žali, o rudenį pavirsta oranžiniais ar raudonais. Išties įspūdingas didelis besikeičiančių spalvų kamuolys jūsų sklype. Žydi baltais stambiais žiedais, kai kas jas sodina vien tik dėl gausaus žydėjimo. Auginama drėgnoje, neutralioje dirvoje atviroje saulėtoje vietoje. Atspari iki -40 C. 

Medlievos - dekoratyvūs, vaisiniai, vitaminingi, įvairiapusiškai naudingi žmogui augalai. Lietuvoje medlieva žinoma nuo seno, tai nepelnytai primirštas stambus uogakrūmis ar medis, žemaičių ir latvių po šiai dienai vadinamas "karintu" . Jos ypač papiltę ir vertinamos Kanadoje, ir yra labai perspektyvios auginti Lietuvoje. 

Medlievos nereiklios, gali augti ir smėliuose ir sunkiuose moliuose, rūgščiose/ neutraliose ir silpnai kalkintose dirvose, saulėtoje ar dalinai pavėsingoje vietoje. Mėgsta neutralią dirvą, drėgnesnį dirvožemį, todėl atvirose vietose pamulčiuokite šaknis smulkinta pušų žieve ar pjuvenomis, o per sausras palaistykite. Mėgsta organines trąšas ir atsidėkoja stambesniais geresnio skonio vaisais.

Genimos paprastai - trumpinant šakas, išgenint silpnas. Reikalinga gera oro apytaka, kad nesirgtų grybinėmis ligomis.