Nektarinas - Prunus persica nucipersica MERICREST

MERICREST - pavasarį puošiasi rausvais žiedais, o rugpjūčio pradžioje/viduryje nokina didelius vaisius. Kauliukas lengvai atsiskiria, odelė - šviesiai geltona, be pūkelių, su rausvumu. USDA atsparumo zona 5A. Geriausiai augs saulėkaitoje, patartina apsaugoti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų.

Nektarinai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje. Rūgščias dirvas būtina kalkinti, todėl sodinimo metu įterpkite kalkių kartu su organine trąša ir kasmet kalkinkite dirvos paviršių. Derėtų parinkti pačią šilčiausią sodo vietą (jokiu būdu ne dauboje), kuo labiau saulėtą, tačiau apsaugotą nuo vėjų.

Nektarinai – nelabai ilgaamžiai medžiai, paprastai deri apie 12 metų, todėl vaismedžių sode verta kas keletą metų pasodinti po naują medelį.

Genimi panašiai kaip vyšnios ir persikai. Kadangi dera pagrinde vien ant pernykščių ūglių, genėjimo tikslas pakeisti senuosius derėjusius ūglius naujais. Auginant kaip medį, svarbu nuo pirmų metų stipriai genėti, suformuoti atviro vainiko struktūrą, kad būtų kuo geriau apšviestas. Leistina kasmet nugenėti iki 40% vainiko. Lietuvos klimato sąlygomis perspektyviausia formuoti vėduokle (kordonu) prie pietinės ar pietvakarinės  sienos, nes taip patogu apsaugoti agroplėvele: vaisius nuo paukščių, kamienus  - nuo staigių temperatūros pokyčių ankstyvą pavasarį, o svarbiausia, žiedus - nuo nušalimo šaltomis naktimis. Dauguma nektarinų yra savidulkiai.