Raudonžiedė raganė - Clematis texensis DUCHESS OF ALBANY

Raganės - nereiklūs vijokliniai augalai, itin puošniais žiedais, kurie dažnai tinka skynimui, net ir nužydėję atrodo puošniai. Dauguma raganių gerai arba puikiai žiemoja Lietuvos sąlygomis. Mėgsta pakankamai purų, giliau įdirbtą dirvožemį, vidutinio derlingumo, nerūgštų. Nereiklios apšvietimo požiūriu, tačiau nemėgsta augti vietose, kur smarkiai įkaista dirvožemis. Deri su vijoklinėmis rožėmis, todėl dažnai auginamos kartu.

Raganių genėjimas skatina žydėjimą ir atliekamas nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios. Genėjimo metu paliekama stiebo dalis 0,5-1 cm virš pumpurų poros.

Genėjimo tipai:

1 (negenimos) - tai raganės, kurios žydi ant pernykščių ūglių. Jos paprastai negenimos. Kai perauga pageidaujamą ūgį, nugenimos iškart po žydėjimo. Paprastai paliekama 1-2 m virš žemės paviršiaus.

2 (lengvai genimos) - dauguma stambiažiedžių raganių. Jos žydi tiek ant pernykščių ūglių pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, tiek ant ant šiųmečių ūglių rudeniop. Jos nugenimos iki 100 - 150 cm nuo žemės (kuo jaunesnis augalas, tuo žemiau nugenimas, pirmametės ties 30 cm, antrametės ties 70 cm, trečiametės kaip suaugęs augalas). Iki šio aukščio saugu genėti daugumą raganių, jei nesate tikri kokiai grupei jos priklauso.

3 (smarkiai genimos) - tai vėlai žydinčios raganės, kurios pražysta ant jaunų ūglių ir žydi apie vidurvasarį. Pvz. viticella - mėlynžiedės ir jackmanii grupių. Jos genimos virš antros ar trečios pumpurų juostos (pirmametės apie 30 cm, antrametės 40 cm, trečiametės 50 cm). Taip naudokite šią techniką jei norite apriboti augimą tangutinių raganių (tangutica group). O štai Texensis g. raganes nugenėkite iki 5-10 cm nuo žemės.