Aukštoji šilauogė (vid. vėlyvumo) - Vaccinium corymbosum POLARIS

POLARIS - šalčiui atspari, veislė, pristatyta Minesotos universiteto. Didelis derlius vidutinio dydžio, tvirtų, šviesiai mėlynų, puikaus skonio, vienų saldžiausių uogų. Sužavės savo griežta forma, produktyvumu ir saldžiu, aromatingu uogų skoniu, Pusiau žemaūgė. 

Šilauogės - vienos vertingiausių uogų, turinčios daug vitaminų A ir C bei antioksidantų. Jų gimtinė  - Šiaurės Amerika, Didžiųjų ežerų regionas bei rytinė pakrantė.

Lietuvoje plačiai auginamos ir perspektyvios tiek kaip uogakrūmis, tiek kaip dekoratyvinis augalas, pavasario pabaigoje pasipuošiantis gražiais žiedeliais, o rudenį - ryškiai raudonos (kartais oranžinės ar geltonos) spalvos lapais. Šilauogės, kaip ir vynmedžiai iki 100 metų gali augti vienoje vietoje, kai tuo tarpu dauguma kitų tradicinių vaismedžių/ vaiskrūmių auginami nuo kelių iki keliolikos (geriausiu atveju keliasdešimties) metų. Nors pas mus labiau paplitusios stambiauogės veislės, 15-25 mm skersmens vaisiai (dėl geros prekinės išvaizdos), nereikėtų pamiršti ir šilauogių vedančių smulkesnes uogas, iki 15 mm (ypač jei auginate sau), juk – kuo smulkesnės uogos, tuo daugiau antocianinų ir antioksidantų jos turi.

Aukštųjų šilauogių atsparumas šalčiui, priklausomai nuo rūšies varijuoja nuo -35C iki -29C, o siauralapių nuo -35 iki -40 C.

Kai kurios veislės dalinai savidulkės, daugiausia laukinės, senovinės, arba išvestos iš jų, tačiau visuomet rekomenduojama auginti bent tris skirtingas veisles (ir kuo daugiau – tuo geriau), kad žiedų apdulkinimas būtų kuo efektyvesnis (atitinkamai ir derlius).

Aukštosios sodinės šilauogės užauga iki 140-220 cm aukščio, 100-150 cm pločio, hibridinės būna žemaūgės (iki 60-120x60-100 cm), siauralapės dar žemesnės, todėl pastarosios paprastai auginamos vazonuose. Sodinant jaunus augalus reikia deramai įvertinti sodinimo atstumus, mes rekomenduojame aukštasias sodines šilauogės sodinti nemažesniais nei 150 cm atstumais, hibridines – 100 cm arba tiesiog sodinti jas pakraščiuose ir vazonuose.

APIE AUGINIMĄ.  Šilauoges auginti nesudėtinga, jos mažai pažeidžiamos ligų ar kenkėjų. Esminiai dalykai yra du – užtikrinti rūgštingumą ir nepertręšti. Trečias dalykas – neleisti užpiktžolėti. Jos auga tik rūgščioje ir labai rūgščioje dirvoje (idealu, jei pH = 4,8, bet gali augti nuo pH 3,5 iki 5,5, kai kurios veislės iki 6,5), šviesioje arba saulėtoje vietoje, drėgmę išlaikančioje, tačiau neužmirkstančioje dirvoje. Sausrų metų būtina laistyti minkštu vandeniu – 50L/ vienam augalui/ 1 k. per savaitę.

Jei dirvožemis natūraliai rūgštus (priesmėlis, spygliuočių miško pamiškė ar toks kur auga asiūkliai), jokių spec. priemonių nereikia ir duobės gali būti nedidelės, 50x50cm, užpildytos rūgščiomis natūraliomis durpėmis.

Visur kitur, vidutinėse dirvose, rekomenduotume 50cm gylio ir bent 200 litrų tūrio duobes arba tranšėjas, duobių šonus atskirti vandeniui nepralaidžia medžiaga, pvz. polietileno plėvele. Tai būtina, kad palaikyti reikiamą pH, o papildomam rūgštinimui praėjus mėnesiui po pasodinimo ir kas mėnesį rekomenduojame naudoti Skystą rūgštintoją su trąšomis (veikia momentaliai)‘ ir ‚Priemonę dirvožemiui rūgštinti miltelių pavidalu (veikia ilgą laiką)‘, arba ekologišką priemonę - sieros miltelius, kurie skatina atmosferos azotą fiksuojančių bakterijų veiklą ir lėtai tirpsta. Naudojant skystą rūgštintoją papildomai nereikia tręšti (šilauogės jautrios pertrešimui), o paskutinį kartą jį naudoti nevėliau kaip per Jonines, rugsėjo mėn. patręšti PK trąšomis (be azoto, kad šiųmečiai ūgliai deramai sumedėtų ir neapšaltų žiemą).

Šilauogėms NETINKA amonio salietra, karbamidas, įprastinis kompostas, TINKA amonio sulfatas, spygliuočiu puvenos, žievė, spygliai, pjuvenos. Rekomenduojama mulčiuoti dirvos paviršių, kad sulaikyti drėgmę, nes jų šaknys paviršinės. Sodininkams - mėgėjams sodinimo metu rekomenduojame mulčiuoti nukritusiais eglių spygliais (efektyviausias rūgštinimas, nes jų pH 3,5), paviršių apdėti pušų žieve (gražu ir praktiška), kasmet papildyti pušų žieve, pramoninėse plantacijose mulčiuojama pjuvenomis atitinkamai didinant tręšimo normas, nes pjuvenos pūdamos atima azotą iš dirvos.

Jei dirvožemis – derlingas ir šarmingas (kalkėtas), kuriame gerai auga vaismedžiai, o iš piktžolių – žliūgės, šilauogės rekomenduojame auginti taip kaip jos auginamos ekologiniuose ūkiuose – t.y. vazonuose (konteineriuose) arba 40-50cm pakeltose virš žemės lysvėse (šiuo atveju aplink šilauoges vaismedžiai neaugs). Augios veislės auginamos 100 ltr ir didesniuose vazonuose, žemaūgės - 20-50 ltr.

Jei dirvožemis užmirkstantis (gruntinis vanduo aukščiau nei 60cm gylyje), lysvė sukeliama 20cm virš dirvos paviršiaus.

Šilauogės genimos panašiai kaip serbentai, nuo 5-6 metų, kasmet išgenima keletas  seniausių mažiausiai derliaus duodančių šakų. Pirmus tris metus šilauogėms neleidžiama užmegzti uogų, šalinami žiedų pumpurai, skatinamas krūmo augimas.

Aukštoji (sodinė) šilauogė - Vaccinium corymbosum Polaris


                                                      Šilauogių derėjimo kalendorius