• Nauja
Smailialapė aktinidija - Actinidia arguta SCARLET SEPTEMBER ( MOT.)
search
  • Smailialapė aktinidija - Actinidia arguta SCARLET SEPTEMBER ( MOT.)
  • Smailialapė aktinidija - Actinidia arguta SCARLET SEPTEMBER ( MOT.)
  • Smailialapė aktinidija - Actinidia arguta SCARLET SEPTEMBER ( MOT.)

Smailialapė aktinidija - Actinidia arguta SCARLET SEPTEMBER ( MOT.)

8,26 €
pristatome per 1-3 d.d., pagal grafiką
  • ankstyva
  • saldūs, sultingi vaisai
  • minkštimas raudonas
  • kryžmadulkė, sodinkite kartu su Nostino
Konteineris: 10Ø
Vainikas: 2 metai Jaunas augalas
Pasirinkite: balandžio pab. - gegužės pristatymui
Kiekis
yra sandėlyje

 

Prekių pristatymas

SCARLET SEPTEMBER - ankstyva smailialapių aktinidijų veislė, sunokstanti jau rugsėjo pradžioje. Minkštimas raudonas, sultingas, saldus, delikatesinio skonio. Derlingumas aukštas ir reguliarus. Apdulkinimui reikalingas vyriškas augalas ankstyvos arba vidutinio vėlyvumo veislės, pvz Nostino.

.

Savidulkės aktinidijos deri be vyriškųjų augalų, tačiau jei norite maksimaliai padidinti, ypač jaunesnių augalų derlingimą, rekomenduojame sodinti kartu su panašiu metu žydinčia vyriškąją veislę. Mūsų asortimente rasite ankstyvojo žydėjimo Nostino ir vid. vėlyvumo Cornell vyriškąsias aktinidijas.

Smailialapių aktinidijų vaisiai - labai saldūs ir vertingi, plačiai naudojami vitamininiuose kokteiliuose. Vienas krūmas subrandina apie 400 vaisių. Jie vartojami švieži, 100 g jų yra apie 93 mg Vitamino C (112% s.d.n.) ir 288 mg  kalio (6% s.d.n.), 3% ląstelienos, 8% cukrų. Palikus prinokti ant krūmo, cukrų padaugėja iki 18-25%. Derėtų sodinti atskirai nuo kitų augalų. Tinka sienų apželdinimui ir gyvatvorėms.

Po šaltesnės žiemos geriau deri, todėl dengti nerekomenduojama. Nebijo rudens šalnų, tačiau pavasarį jauni ūgliai gali apšalti (jei auginate rytinėje namo pusėje). Idealu, jei sodinimo vieta ankstų pavasarį būna kiek užpavėsinta (sodinti pietvakarių-vakarų pusėje nuo namo būtų idealu), tuomet vegetacija prasideda vėliau.

Auga bet kokioje dirvoje, tačiau mėgsta apyrūgštį, turtingą maistinėmis medžiagomis, drėgmę išlaikantį, tačiau gerai drenuotą dirvožemį. Tinkamas dirvožemio mišinys galėtų būti: lygiomis dalimis sumaišyti natūralias išvėdintas durpes, riebų nesijotą perpuvusį kompostą ir esamą žemę sodinimo vietoje. Pamulčiuoti pvz. natūralia pušų žieve ar spygliuočių spygliais ar perpuvusiomis pjuvenomis. Augimo metu smailialapės aktinidijos truputį apgenimos, kad greičiau prinoktų vaisiai ir geriau sumedėtų ūgliai. Užauga iki 6 m aukščio ir 2 m pločio vijoklis.

Vyriška aktinidija apdulkina iki 7-8 moteriškų veislių.

Aktinidija Lietuvos soduose auginama, tačiau, atsižvelgiant į jos nereiklumą, dekoratyvumą ir uogų naudingąsias savybes, galėtų būti populiaresnė. Aktinidijos uogos skanios ir turtingos naudingų žmogaus organizmui medžiagų. Augalas - tai dekoratyvi liana, kuri gali padengti pavėsinę, tvorą, sieną žalia arba įvairiaspalve širma.

Aktinidijos kilusios iš Tolimųjų Rytų, Centrinės ir Rytų Azijos. Iš beveik 40 aktinidijų genties rūšių Lietuvos klimatui tinka dvi - margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) ir smailialapė  aktinidija (Actinidia arguta). Kiviai -  selekcininkų pagerinta aktinidijų genties rūšis kiniška aktinidija (Actinidia chinensis), Actinidia deliciosa.

Naudingosios aktinidijų savybės

Aktinidijos uogų skonis labai malonus, saldžiarūgštis, kvapia ananasais, minkštimas švelnus, sėklos minkštos.

Aktinidijos uoga yra vitamino C rekordininkė, jo yra net 1 procentas uogos masės. Tai panašiai tiek, kiek vitamino C turi erškėtuogės, gerokai daugiau nei citrinos, juodieji serbentai, obuoliai. Įdomu tai, kad kuo šaltesnėmis sąlygomis auga aktinidija, tuo daugiau vitamino C susikaupia uogose. Keletos uogų užtenka žmogui, kad gautų paros vitamino C normą. Uoguose yra didelis kiekis kardenolidų, kurie raminančiai veikia širdį, todėl uogos padeda esant stenokardijai.

Aktinidijos sodinimas

Aktinidijai parenkamos šiltesnės vietos prie pietinės, pietrytinės, pietvakarinės namo, tvoros, pavėsinės sienos. Mėgsta saulėtą vietą, nors gerai auga ir silpnai užtemdytoje. Aktinidijos mėgsta silpnai rūgščias, priemolio su gausiu humusu ir gerai aeruojamas dirvas, neužmirkusias vietas. Perdžiūstančių dirvų, dėl nedidelės šaknų sistemos ir didelio drėgmę garinančių lapų ploto, aktinidijos nemėgsta.  Aktinidijos sodinamos apie 1,5-2,5 metrai viena nuo kitos, priklausomai nuo būsimo krūmo formavimo. Kasama 50 centimetrų skersmens ir tokio pat gylio duobė. Jei sodinama sunkiame priemolio grunte, kuriame iškasus duobę gali kauptis vanduo, apačioje daromas ne mažiau kaip 10 centimetrų drenažas iš žvyro, skaldos. Paruošiamas mišinys sodinimui: iš komposto, derlingos žemės, įdedant 15-20 g superfosfato kibirui mišinio. Sodinama pripylus į duobės dugną paruošto žemės mišinio, jis patankinamas koja, kol pasiekiamas toks lygis, kai šaknies kaklelis, užpylus mišiniu, yra 2-3 centimetrais žemiau žemės paviršiaus. Jei sodiname atviromis šaknimis, šaknys ištiesinamos atsargiai, pipilama žemės ir palaipsniui tankinant žemę, užpilama duobė. Pasodinus gausiai palaistoma (keli kibirai vandens). Jei sodinama su žemės gniutulu iš konteinerio, duobė pripilama žemės mišinio, įpilamas kibiras vandens, jam susigėrus, padaroma reikiamo gylio duobė ir įstatomas žemės gniutulas su sodinuko šaknimis.

Pasodinus mulčiuojama durpėmis, sausa žole, pjuvenomis.

Aktinidiją galima sodinti gruntą aplink apdengus juoda plėvele, kuri šildys šaknis, apsaugos nuo pikžolių ir svarbiausia - nuo šaknis mėgstančių kačių. Galima nuo kačių apsaugoti uždėjus vielinį tinklą.

Didžioji dalis aktinidijų veislių yra dvinamiai, būtina sodinti moteriškus ir vyriškus augalus. 4-10 moteriškiems augalams sodinamas 1 vyriškas augalas. Geriausia, jei vyriškas augalas pasodinamas viduryje.

Aktinidijų priežiūra

Jauną augalą reikia laistyti, mulčiuoti dirvą, papildomai tręšti. Kelias žiemas reikėtų augalo šakas padėti ant eglišakių, jomis užkloti, galima papildomai užkloti plėvele. Augalui išaugus, priežiūra būna minimali.

Pirmus metus aktinidijos formuojamos. Pirmaisiais metais paliekamas vienas stiebas ir nukerpama jo viršūnė. Antraisiais paliekami stipriausi 4-5 ūgliai, kurių viršūnės nukerpamos virš 8-12 pumpuro prieš pumpurų brinkimą. Trečių metų rugpjūtį nukerpamos viršūnėlės.

Tręšiama rudenį, augalui duodant pusę kibiro komposto, 40-50 g superfosfato, 10-15 g kalio druskų. Pavasarį 20-30 g amonio salietros. Prieš žydėjimą 15-20 g superfosfato.

Auginant ant špalerų, augalą formuoja pagrindines šakas vėduoklės principu ir horizontaliais atsišakojimais. Rudenį arba pavasarį iki pumpurų brinkimo pašalinamos sulaužytos, silpnos ir tankinančios šakelės. Trumpinamos vienmetės šakutės, paliekant 25-30 centimetrų ilgį. Ūgliai pririšami prie špalerio, tolygiai juos paskirstant. Genint reikia įvertinti, kad dera 2-3 metų ūgliai, žiediniai pumpurai susidaro ant pernykščių ūglių virš 8-12 pumpuro.

LŽŪU Agronomijos fakulteto dekanas docentas Viktoras Pranskietis, vienas iš pirmųjų aktinidijų tyrinėtojų ir propaguotojų Lietuvoje, aktinidijas genėti rekomenduoja birželį, nes nugenėjus rudenį, lieka atviros šakos ir aktinidijos nukenčia per pavasarines šalnas. Palikus negenėjus, iki pavasario išleisti lapai tarsi padaro skėtį žiedams ir iš dalies apsaugo žemiau esančius žiedus. Ūgliai nugenėjami po šalnų.

Aktinidijos neturi stipriai joms kenkiančių ligų ir kenkėjų, didžiausios kenkėjos yra katės, mėgstančios augalų šaknis ir galinčios padaryti žalos jaunam augalui.

Paruošta remiantis LŽŪU Agronomijos fakulteto dekano docento Viktoro Pranskiečio mokslinais darbais

 SCARLET SEPTEMBER - ankstyva smailialapių aktinidijų veislė, sunokstanti jau rugsėjo pradžioje. Minkštimas raudonas, sultingas, saldus, delikatesinio skonio. Derlingumas aukštas ir reguliarus. Apdulkinimui reikalingas vyriškas augalas ankstyvos arba vidutinio vėlyvumo veislės, pvz Nostino.

.

Savidulkės aktinidijos deri be vyriškųjų augalų, tačiau jei norite maksimaliai padidinti, ypač jaunesnių augalų derlingimą, rekomenduojame sodinti kartu su panašiu metu žydinčia vyriškąją veislę. Mūsų asortimente rasite ankstyvojo žydėjimo Nostino ir vid. vėlyvumo Cornell vyriškąsias aktinidijas.

Smailialapių aktinidijų vaisiai - labai saldūs ir vertingi, plačiai naudojami vitamininiuose kokteiliuose. Vienas krūmas subrandina apie 400 vaisių. Jie vartojami švieži, 100 g jų yra apie 93 mg Vitamino C (112% s.d.n.) ir 288 mg  kalio (6% s.d.n.), 3% ląstelienos, 8% cukrų. Palikus prinokti ant krūmo, cukrų padaugėja iki 18-25%. Derėtų sodinti atskirai nuo kitų augalų. Tinka sienų apželdinimui ir gyvatvorėms.

Po šaltesnės žiemos geriau deri, todėl dengti nerekomenduojama. Nebijo rudens šalnų, tačiau pavasarį jauni ūgliai gali apšalti (jei auginate rytinėje namo pusėje). Idealu, jei sodinimo vieta ankstų pavasarį būna kiek užpavėsinta (sodinti pietvakarių-vakarų pusėje nuo namo būtų idealu), tuomet vegetacija prasideda vėliau.

Auga bet kokioje dirvoje, tačiau mėgsta apyrūgštį, turtingą maistinėmis medžiagomis, drėgmę išlaikantį, tačiau gerai drenuotą dirvožemį. Tinkamas dirvožemio mišinys galėtų būti: lygiomis dalimis sumaišyti natūralias išvėdintas durpes, riebų nesijotą perpuvusį kompostą ir esamą žemę sodinimo vietoje. Pamulčiuoti pvz. natūralia pušų žieve ar spygliuočių spygliais ar perpuvusiomis pjuvenomis. Augimo metu smailialapės aktinidijos truputį apgenimos, kad greičiau prinoktų vaisiai ir geriau sumedėtų ūgliai. Užauga iki 6 m aukščio ir 2 m pločio vijoklis.

Vyriška aktinidija apdulkina iki 7-8 moteriškų veislių.

Aktinidija Lietuvos soduose auginama, tačiau, atsižvelgiant į jos nereiklumą, dekoratyvumą ir uogų naudingąsias savybes, galėtų būti populiaresnė. Aktinidijos uogos skanios ir turtingos naudingų žmogaus organizmui medžiagų. Augalas - tai dekoratyvi liana, kuri gali padengti pavėsinę, tvorą, sieną žalia arba įvairiaspalve širma.

Aktinidijos kilusios iš Tolimųjų Rytų, Centrinės ir Rytų Azijos. Iš beveik 40 aktinidijų genties rūšių Lietuvos klimatui tinka dvi - margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) ir smailialapė  aktinidija (Actinidia arguta). Kiviai -  selekcininkų pagerinta aktinidijų genties rūšis kiniška aktinidija (Actinidia chinensis), Actinidia deliciosa.

Naudingosios aktinidijų savybės

Aktinidijos uogų skonis labai malonus, saldžiarūgštis, kvapia ananasais, minkštimas švelnus, sėklos minkštos.

Aktinidijos uoga yra vitamino C rekordininkė, jo yra net 1 procentas uogos masės. Tai panašiai tiek, kiek vitamino C turi erškėtuogės, gerokai daugiau nei citrinos, juodieji serbentai, obuoliai. Įdomu tai, kad kuo šaltesnėmis sąlygomis auga aktinidija, tuo daugiau vitamino C susikaupia uogose. Keletos uogų užtenka žmogui, kad gautų paros vitamino C normą. Uoguose yra didelis kiekis kardenolidų, kurie raminančiai veikia širdį, todėl uogos padeda esant stenokardijai.

Aktinidijos sodinimas

Aktinidijai parenkamos šiltesnės vietos prie pietinės, pietrytinės, pietvakarinės namo, tvoros, pavėsinės sienos. Mėgsta saulėtą vietą, nors gerai auga ir silpnai užtemdytoje. Aktinidijos mėgsta silpnai rūgščias, priemolio su gausiu humusu ir gerai aeruojamas dirvas, neužmirkusias vietas. Perdžiūstančių dirvų, dėl nedidelės šaknų sistemos ir didelio drėgmę garinančių lapų ploto, aktinidijos nemėgsta.  Aktinidijos sodinamos apie 1,5-2,5 metrai viena nuo kitos, priklausomai nuo būsimo krūmo formavimo. Kasama 50 centimetrų skersmens ir tokio pat gylio duobė. Jei sodinama sunkiame priemolio grunte, kuriame iškasus duobę gali kauptis vanduo, apačioje daromas ne mažiau kaip 10 centimetrų drenažas iš žvyro, skaldos. Paruošiamas mišinys sodinimui: iš komposto, derlingos žemės, įdedant 15-20 g superfosfato kibirui mišinio. Sodinama pripylus į duobės dugną paruošto žemės mišinio, jis patankinamas koja, kol pasiekiamas toks lygis, kai šaknies kaklelis, užpylus mišiniu, yra 2-3 centimetrais žemiau žemės paviršiaus. Jei sodiname atviromis šaknimis, šaknys ištiesinamos atsargiai, pipilama žemės ir palaipsniui tankinant žemę, užpilama duobė. Pasodinus gausiai palaistoma (keli kibirai vandens). Jei sodinama su žemės gniutulu iš konteinerio, duobė pripilama žemės mišinio, įpilamas kibiras vandens, jam susigėrus, padaroma reikiamo gylio duobė ir įstatomas žemės gniutulas su sodinuko šaknimis.

Pasodinus mulčiuojama durpėmis, sausa žole, pjuvenomis.

Aktinidiją galima sodinti gruntą aplink apdengus juoda plėvele, kuri šildys šaknis, apsaugos nuo pikžolių ir svarbiausia - nuo šaknis mėgstančių kačių. Galima nuo kačių apsaugoti uždėjus vielinį tinklą.

Didžioji dalis aktinidijų veislių yra dvinamiai, būtina sodinti moteriškus ir vyriškus augalus. 4-10 moteriškiems augalams sodinamas 1 vyriškas augalas. Geriausia, jei vyriškas augalas pasodinamas viduryje.

Aktinidijų priežiūra

Jauną augalą reikia laistyti, mulčiuoti dirvą, papildomai tręšti. Kelias žiemas reikėtų augalo šakas padėti ant eglišakių, jomis užkloti, galima papildomai užkloti plėvele. Augalui išaugus, priežiūra būna minimali.

Pirmus metus aktinidijos formuojamos. Pirmaisiais metais paliekamas vienas stiebas ir nukerpama jo viršūnė. Antraisiais paliekami stipriausi 4-5 ūgliai, kurių viršūnės nukerpamos virš 8-12 pumpuro prieš pumpurų brinkimą. Trečių metų rugpjūtį nukerpamos viršūnėlės.

Tręšiama rudenį, augalui duodant pusę kibiro komposto, 40-50 g superfosfato, 10-15 g kalio druskų. Pavasarį 20-30 g amonio salietros. Prieš žydėjimą 15-20 g superfosfato.

Auginant ant špalerų, augalą formuoja pagrindines šakas vėduoklės principu ir horizontaliais atsišakojimais. Rudenį arba pavasarį iki pumpurų brinkimo pašalinamos sulaužytos, silpnos ir tankinančios šakelės. Trumpinamos vienmetės šakutės, paliekant 25-30 centimetrų ilgį. Ūgliai pririšami prie špalerio, tolygiai juos paskirstant. Genint reikia įvertinti, kad dera 2-3 metų ūgliai, žiediniai pumpurai susidaro ant pernykščių ūglių virš 8-12 pumpuro.

LŽŪU Agronomijos fakulteto dekanas docentas Viktoras Pranskietis, vienas iš pirmųjų aktinidijų tyrinėtojų ir propaguotojų Lietuvoje, aktinidijas genėti rekomenduoja birželį, nes nugenėjus rudenį, lieka atviros šakos ir aktinidijos nukenčia per pavasarines šalnas. Palikus negenėjus, iki pavasario išleisti lapai tarsi padaro skėtį žiedams ir iš dalies apsaugo žemiau esančius žiedus. Ūgliai nugenėjami po šalnų.

Aktinidijos neturi stipriai joms kenkiančių ligų ir kenkėjų, didžiausios kenkėjos yra katės, mėgstančios augalų šaknis ir galinčios padaryti žalos jaunam augalui.

Paruošta remiantis LŽŪU Agronomijos fakulteto dekano docento Viktoro Pranskiečio mokslinais darbais

 

5VPNACTARGSCASEP/20
20 Prekės

Charakteristikos

Aukštis
2.5 - 4 m.
4 - 6 m.
Plotis
2.5 - 3.5 m
3.5 - 5 m
Apšvietimas
dalinis šešėlis
saulėta
USDA zona
5A (-29 °C)
Priežiūra
vidutinė
Drėgmė
drėgna, neužmirksta
Žiedų spalva
balta
Apdulkinimas
Kryžmadulkis
Vaisių skonis
delikatesinis
desertinis
saldus
tinka perdirbimui
šviežiam valgymui
Genėjimas
lengvas bet kada
nuo pavasario iki rudens
pavasarį
Sodo tipas
natūralistinis
Sodinimo vieta
Vijoklis ir siena
Dekoratyvus
pavasarį
rudenį
vasarą
Dirvožemis
Molis
Priemolis
Smėlis
derlingas
tinka ir durpžemis
vid. derlingumo
Dirvos pH
4.5 - 6
5.5 - 7
Kita
Itin gardu
Itin vertinga
naudingas paukščiams
pritraukia bites
Atsparumas ligoms
atsparus ligoms

Jums taip pat gali patikti