Pūkuotoji vyšnia - Prunus tomentosa NATALY

Pūkuotoji vyšnia - viena atspariausių Prunus genties atstovių . Rytų Azijoje, Šiaurės Vakarų Kinijoje auga Himalajuose. Tai kompaktiškas tankus 1.5 x 2 m krūmas arba kiek aukštesnis skiepytas medelis. Atsparumas šalčiui 2 zona (-40C) Žydi anksti, balandžio mėnesį. Deri liepą, sunoksta vienu kartu, prisirpę nebyra, oranžinės spalvos, prie šakelių prisegti apie 0,5 cm ilgio vaiskočiais. Vaisius vidutiniškai sveria 1,8 g, kau­liukas – 0,17 g. Vaisiai  desertinio skonio, saldūs su lengva rūgštele, turi 12,8% cukrų, mažai (0,31 %) rūgščių, 0,61 mg% mineralinių medžiagų, 25 mg% vitamino C, tinka švieži var­toti ir perdirbti.. Kiekvienas augalas žydi abiejų lyčių žiedais, tiek vyriškais, tiek moteriškais (visiškai savidulkė) ir yra apdulkinami bičių. Tačiau tyrimai nustatyta, kad sodinant dvi ar daugiau skirtingos veislės ar kilmės pūkuotasias vyšnias, visų jų derlingumas padidėja. Neprinokusius vaisius galima rauginti (alyvuogių pakaitalas). Kaulavaisių skersmuo apie 12mm, viduje vienas didelis kauliukas. Vaisiai vartojami švieži ir perdirbti. Sėklos gali būti valgomos tik prinokusios. Pumpurai gali būti verdami ir valgomi. Auga įvairiose neužmirkstančiose dirvose, įskaitant rūgščias ir šarmines (kalkėtas). Desertinį vaisių skonį pasieksite neutralioje ar silpnai šarminėje dirvoje. Ideali - pakalkinta priemolio dirva - tokia kur auga daugelis vaismedžių.

Geriausiai saulėtoje vietoje , bet kaip ir kitos vyšnios auga ir deri taip pat daliniame pavėsyje, ar vidurdienio saulės šešėlyje. Mėgsta drėgnesnę dirvą (smėlio dirvose ir vėjuotose vietose mulčiuokite) Pakenčia karštas vasaras, tačiau turėtų būti auginama užuovėjoje nuo sausų vėjų. Pažeidus šaknis, gali leisti atžalų.

Aprašymas paskutinį kartą atnaujintas 2025-10-07