Kero vyšnia - Prunus kerrasis CARMINE JEWEL

Kero vyšnia - palyginti nauja veislė (1999 m.) išvesta Kanadoje, Saskačevano universitete, kryžminant sibirines mongolines vyšnias su paprastosiomis,  (Prunus fruticosa x Prunis cerasus) x Prunus cerasus. Kryžminimą pradėjo dar apie 1940-1950 metus dr. Lesas Keras (Les Kerr), ir tai šiandien keturių universiteto mokslininkų kartų darbo rezultatas, paremtas tūkstančiais bandymų. Pasiektas rezultatas - maksimalus sukauptų cukrų kiekis vyšnios uogoje atšiauriausiame klimate. Žemaūgis krūmas, apie 2m skersmens, lengva uždengti nuo paukščių.

Genetiškai savašaknė (neskiepyta) ir tai garantuoja jos išskirtinį atsparumą. Mažai plinta šaknų atžalomis.

Vaisiai labai panašūs į mums įprastas vyšnias, tamsiai raudoni, normalaus vidutinio dydžio, apie 4 gramus (= ne per dideli, tinkami iškaulinti mechanizuotai). Tačiau jie išskirtiniai.

Net ir vėsesniame nei Lietuvos klimate sukaupia beveik dukart daugiau cukraus nei paprastos vyšnios. Ir jos nevandeningos, jus nustebins itin sodrus vyšnių skonis. Prinokusio minkštimo spalva tokia tamsi, kad atskiedus vandeniu 1:20, sulčių spalva bus sodresnė nei grynų spanguolių sulčių. Turi daugiau antocianinų, nei tradicinės vyšnios. Sunoksta palyginti anksti, Lietuvoje - jau liepos mėnesį.

Labai tinkamos ne tik pyragams, bet ir želėms ir džemams. Savidulkė. Blizgūs gražūs lapai.  

Carmine Jewel formuokite atviros vazos tipo krūmo forma. Geriausiai deri svyrančios šakos. Ji visisiškai savidulkė, kitaip nei rūgščiosios vyšnios. Kai visiškai sunoksta, lengvai nusiskina. Pabandykite rinkti derlių taip: suimkite po keletą šakų krūvon, papurtykite, prinokusios uogos nukris, o neprinokusios liks. Jums reikia sulaukti kol prinoks ir vaisių spalva bus beveik juoda, nesibaiminkite, uogos pačios nuo krūmo nenukris. Derlingumas - 10-14 kg nuo krūmo.

Vyšnios, kitaip nei kiti kaulavaisiai, toleruoja dalinį pavėsį, tad tinkamos auginti ir šiaurinėje sklypo pusėje. Dauguma vyšnių yra savidulkės, jos yra mažiau augios nei trešnės, todėl tinkamos auginti ir mažesniuose soduose, jas galima auginti prie sienos formuojant vėduoklę. Sodinti  2.5-4 m. atstumu.

Kitaip nei trešnės, vyšnios augina derlių ant pernykščių ūglių, todėl svarbu genint išlaikyti balansą tarp senų derančių šakų ir naujųjų. Smulkius genėjimo darbus galima atlikti pavasarį praėjus šalčiams, pagrindinis senesnių medžių genėjimas atliekamas po derliaus nuėmimo vasarą. Vyšnios, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti auginamos neutralioje (nešarmingoje ir nerūgščioje) dirvoje, apsaugotose nuo vėjo šiltesnėse vietose, ne dauboje, geriau ant kalnelio.

Jei krenta pumpurai ar neprinokę vaisiai labiausiai tikėtina dėl sausros, užmirkimo, žemos temperatūros ir paukščių.