Vengrinis ąžuolas - Quercus frainetto

Vengrinis ąžuolas - kilęs iš Balkanų kalnų, kur auga iki 1000 m. altitudės, tačiau paplitęs laukinėje gamtoje nuo Juodosios jūros iki Italijos. Gali išaugti iki 25-40 metrų aukščio ir 15 m pločio, o per tūkstantmetį - gerokai platesnis. Vertingas pirmiausia dėl gražių ir ilgų, net 20 cm siekiančių lapų bei jų tekstūros, iš pradžių jie tamsiai žali, bet antroje vasaros randasi šviesesnės gyslos. Rudens spalva geltona, vėliau ruda. Auga lėtai, po 20-30 cm per metus, todėl mėgstamas ir mažuose soduose. Kaip ir kiti ąžuolai - ilgaamžis, gali gyventi per tūkstantį metų. Žiemoja gerai visoje Lietuvoje, USDA zona 5B, -27C, tačiau nepasiekia rekordinio aukščio, o Rytų Lietuvoje jauni augalai turėtų būti auginami nuo vėjo apsaugotose vietose.

Ąžuolas. Savidulkis lapuotis medis paplitęs visoje Lietuvoje, natūraliose augimvietėse gali augti tūkstantį ir daugiau metų. Auga lėtai, iki 30 metrų.

Augs priemolio ir molio (taip pat labai sunkiose) dirvose. Jauni augalai pakenčia pavėsį.

Medicinoje naudojama augalo žievė - poveikis priešuždegiminis, antiseptinis, tonizuojantis ir kt. Gilės gali būti naudojamos kavai gaminti. Naudingas ir laukinėms bitėms.

Lietuvoje natūraliai auga paprastasis ąžuolas ir sparčiai plinta raudonasis ąžuolas, kuris nereiklus dirvai ir vietai. Esama ir kitų auginti perspektyvių, atsparių ir vertingų ąžuolų rūšių, išvesta daug dekoratyvinių formų. -35C laipsnius šalčio išlaiko pelknis (palustris), dvispalvis (bicolor), raudonasis ir dauguma kitų rūšių ir hibridų.

Dendrologų susirūpinimą kelia ąžuolų nykimas, jų belikę miškuose vos 2 proc., jie kertami eksportui, o atsodinti nespėjama. Besikeičiant klimatui, daugėjant kaitrų ir sausrų šie medžiai silpsta ir nyksta natūraliai: mažėjant gruntinio vandens lygiui, esant itin vėlyvoms pavasario šalnoms, šiltais ir drėgnais periodais puola lapsukis ir miltligė.

Prieš sodindami ąžuoliuką pasirūpinkite, kad jis augtų tinkamoje vietoje ir dirvoje. Nepakanka vien iškasti didesnę duobę ir pripilti komposto, juk ąžuolas ne obelis, augs ne 20, bet 2000 metų toje pačioje vietoje. Dzūkijos smėliuose iškasant dideles duobes galima auginti nebent žemaūges skiepytas dekoratyvines formas arba sodinti arti vandens telkinių. Ąžuolai mėgstą turtingą nerūgščią, drėgmę išlaikančią (pvz. priemolio) dirvą. Gerai auga vietose kur aukštas gruntinis vanduo. Mėgsta augti kitų medžių apsuptyje, tačiau pavėsiui atsparūs tik jauni augalai, todėl ąžuolams augant, teritoriją aplink juos reikės šviesinti, iškirsti trumpaamžius medžius ar krūmus, o ilgaamžius derėtų iškart sodinti atokiau, kad pakaktų vietos ateityje.