Davido budlėja - Buddleja davidii ROYAL RED

Budlėjos - drugelių gelės. Ir ne tik drugelių, bet ir visokių kitų vabzdžių gyvybės šaltinis. Maloniai kvepia, kasmet garantuotai, gausiai ir per visą vasarą ir net rudenį žydi, būna visokių žiedų spalvų ir rūšių. Tiesiog būtina kiekviename sode !

O bet tačiau. Kaip išlaikyti, kad ne žūtų ?

Dažniausia žūties priežastis - ne žiemos šaltis, o vėlyvos pavasario šalnos paryčiais kombinacijoje su mūsų aktyvia pavasario saule dieną. 

Jos pražudo ne tik pernelyg šiltai apklostytas budlėjas, arbatines rožes, ar pernelyg anksti pabudusias aktinidijas, bet ir daug kitų iš Azijos kilusių augalų.

Todėl, pirmiausia parenkame vietą, pakankamai saulėtą, bet ne ten kur pirmiausia nutirps sniegas. Jei kitos tokios vietos nežinote, sodinkite vakarinėje namo pusėje, kur tik pusę dienos saulėta ir nesuklysite. 

Antra, dirvožemis neturi būti sunkus, tinka priesmėlis, smėlis, priemolis, bet ne sunkus molis. Šlapioje dirvoje augalai sunkiau žiemoja. O budlėjos mėgsta lengvą dirvą. Pukiausiai augs ten, kur auga levandos, tik levandos priekyje, o budlėjos už jų. Jei pas jus visur smėlis ir aplink spygliuočiai, ir lietaus vanduo - ir vienoms ir kitoms pakalkinkite dirvą, o be trąšų galima ir apseiti.

Trečias dalykas, rūšies ir veislės pasirinkimas. Čia įdomiau. Klasikinės Davido budlėjos turi vidutinį atsparumą šalčiui, besniegiemis žiemomis Rytų Lietuvoje nušala iki pat žemės, bet visuomet atsprogsta ir tais pačiais metais ant jaunų ūglių pražysta. Bet yra ir atsparesnių, kuriu net eglišakėmis nebūtina pridengti  - tai pražangialapė budlėja (Buddleja alternifolia) O dar be įprastų violetinių, rožinių ir baltų spalvų žiedų, būna geltonos budlėjos - Buddleja weyeriana, šiomis reikia pasirūpinti ir nusistovėjus šalnoms pridengti eglišakėmis.