Virgininis sniegmedis - Chionanthus virginicus

Virgininis sniegmedis - Chionanthus virginicus - daugiakamienis, nedidelis medis plačia laja, itin puošniais žiedynais, dekoratyviais (ir valgomais) vaisiais, atsparus šalčiui iki -35C, ženkliai atsparesnis už savo kininį "pusbrolį" Chionantus retusus.

 

Pradžioje ūgliai būna šviesiai žalios, vėliau tampa šviesiai rudos ar oranžinės spalvos. Pumpurai šviesiai rudi, ovalūs, 3 mm ilgio. Žievė raudonai - ruda, žvynuota. Lapai pavasarį ir vasarą tamsiai žalios spalvos, o rudenį geltonos, apie 10-20 cm ilgio ir 5-10 cm pločio. Daugybė sniego baltumo žiedų, sudaryti iš 4 – 6 žiedlapių, efektingai kaba šakotose, 10 – 15 cm ilgio šluotelėse - žiedynuose. Žydi gegužės mėnesį, o žiedai maloniai kvepia, aromatas subtilus ir saldus. Jie pasirodo besprogstant pirmiesiems augalo lapams.

Vaisiai tamsiai mėlynos spalvos, valgomi, marinuojami kaip alyvuogės. Jų dydis 18 mm, centre - kauliukas. Lapai tamsiai žali, blizgūs, 10 – 20 cm ilgio. Tinka saulėta vieta ir dalinis šešėlis (tik tuomet nebus vaisių), pakankamai derlinga, drėgna, neutrali ar apyrūgštė, bet laidi dirva, pvz. priemolis. Užauga iki 2.5 - 5 m aukščio ir kiek mažiau pločio, mėgsta molio ar priemolio dirvas, saulėtą vietą. Atsparus ligoms ir oro užterštumui, todėl tinka miesto želdiniams, parkams, sodyboms, skveruose, soduose. Gausiausiai žydės ir greičiausiai augs kontinentiniame klimate, Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Lengvai persodinamas, lengvai auginamas, tačiau lėtai augantis augalas (ypač pajūrio klimate). Augalas yra nesavidulkis, žydi vyriškos arba moteriškos lyties žiedais, todėl siekiant vaisių ir sėklų reiktų auginti mažiausiai du ar tris augalus. Derėti pradeda jau 5-6 metų, 60-80 cm aukščio augalai.

Galima dauginti sėklomis, ypač kai reikia keletos augalų įvairių lyčių. Paprasčiausia visgi turbūt dauginti atlankomis, pavasarį arba rudenį, įsišaknija maždaug per 15 mėnesių.

Kilęs iš Šiaurės Amerikos, kur vietos indėnų buvo naudojamas ir kaip plataus spektro vaistinis augalas, pirmiausia akių, burnos ertmės ir dantenų pūliniams gydyti. Šiuolaikiniame herbalizme augalo ir jo šaknų žievė vartojami kepenų ir tulžies sutrikimams gydyti. Taip pat gydomos įvairių kitų vidaus organų ligos, pirmiausia susijos su virškinimu; išoriškai vartojami kompresai nudegimams, žaizdoms, opoms, infekcijoms gydyti. Šaknis galima imti bet kuriuo metų laiku, nuo jų nulupama žievė ir džiovinama vėlesniam naudojimui.