Valgomasis kaštainis - Castanea sativa MARRON DE LYON

VALGOMASIS KAŠTAINIS - riešutas apie 1,5 cm ilgio ir pločio, prinoksta spalį, nuo seno žinomas Lietuvoje, pavyzdžiui, 1958 metais Kauno botanikos sode augantis medis turėjo vaisių. Dabar, šylant klimatui, tampa vis perspektyvesnis Lietuvoje. Didesni medžiai mūsų medelyne kasmet užmegzga ir sunokina derlių

Savidulkis, žiedai apdulkinami bičių. Gali augti prastesnėse ir rūgštesnėse dirvose, Lietuvoje geriausiai augs neutraliame ar apyrūgščiame priemolyje, priesmėlyje. Tinka greta pušyno, praturtina smėlio dirvožemį.

Lietuvoje teužauga iki 5-6 m aukščio, plačiai šakotas medis, nes itin šaltomis ar vėjuotomis žiemomis, kurios kartojasi kas 7-8 metus, apšala. Jaunus augalus (1-2 metų) pirmą žiemą dengti būtina.

Paaugę augalai itin šaltomis žiemomis atvirose vėjuotose vietose Rytų Lietuvoje gali nušalti beveik iki sniego dangos,
bet augalas visuomet atželia iš kelmo (kai kur net specialiai naudojamas medienai, kas 10 metų nupjaunamas ir kaskart atželia iš kelmo). Mediena itin tvirta ir kartu lengva, naudojama plačiai rankdarbiuose ir statyboje.

Nors visiškai atsparus šalčiui 5 zona (-29C), tačiau kasmet deri tik 6 ir aukštesnėje zonoje, arba 5 zonoje, vietoje su palankiu mikroklimatu (prie mūro sienų, šiltnamių ir pan.). Suaugę augalai nuo žiemos šalčių nukenčia rečiau, nei nuo pavasario šalnų.

Parenkama šilčiausia sodo vieta, su pietryčių saulės šešėliu pavasarį, kur kiek vėliau nutirpsta sniegas ir mažesni temperatūros svyravimai (panašiai kaip persikams).

Derėti pradeda maždaug per nuo 15-20 metų nuo pasėjimo, kartais iki 30 metų.

Iš lapų gaminamas ypatingas šampūnas plaukams, suteikiantis auksinio blizgesio. Visose augalo dalyse gausu taninų.