Kriaušė - Pyrus communis VELESA

VELESA - 2001 m. išvesta rudeninė kriaušių veislė, gauta kryžminant Venera su Lesnaja krasavica. Medis platokas palyginus su dauguma kriaušių. Vaisiai vidutinio ir didesnio nei vidutinio dydžio, plačiai kriaušiški, simetriški, be briaunų, glotniu paviršiumi. Spalva žalsvai gelsva, paviršiuje įsaulyje - lengvai oranžinė. Minkštimas kreminis, vidutinio tvirtumo, pusiau sviestinis, švelnus, sultingas rūgščiasaldis, puikių skoninių savybių. Sunoksta vienu metu, bet surinkimą rekomenduojama daryti per du etapus, pirmiausia - stambiausius vaisius ilgam laikymui ir vėliau - visus kitus vaisius greitesniam vartojimui. Šaldytuve išlaikomi iki lapkričio vidurio. Ant kaukazinės kriaušės poskiepio derėti pradeda 5-7-ais metais, o ant Pyrodwarf ir Eline - greičiau, jau 3-4-ais metais. Derlius gausus ir reguliarus. Atsparumas šalčiui itin aukštas, senovinių veislių lygyje. Atsparumas grybinėms ligoms - aukštas. Jei ieškoti šioje veislėje trūkūmų - esant itin gausiam užuomazgų kiekiui gali smulkėti vaisiai, todėl tokiais metais atlikite savalaikį genėjimą.

Kriaušėms reikalinga šiltesnė ir saulėta vieta. Jos taip pat anksčiau žydi, todėl dažniau nukenčia nuo šalnų. Geriausią rezultatą pasieksite parinkę šiltą, pietų - pietvakarių saulės apšviestą vietą, užuovėjoje.  Kriaušės yra kryžmadulkės, todėl didesnio derliaus užtikrinimui reikalinga, kad netoliese augtų panašiu metu žydinti kriaušė.

Esant kokybiškesnio derliaus poreikiui, vasarą gali būti retinamos užuomazgos. Bent 60 cm aplink kamieną neturi būti piktžolių.

Kriaušės, kaip ir obelys tinkamos auginti visais formavimo būdais. Tradicinių laisvai augančių vainikų formų kriaušės genimos kasmet pavasarį, dar prieš brinkstant pumpurams, kitų formų – vasaros pabaigoje.
Aprašymas paskutinį kartą atnaujintas 2025-10-07