

Prekių pristatymas
RUSSKAJA KRASAVITSA (Moskovskaja Krasavitsa) – palyginti reta rudeninė veislė, išvesta Mičiūrino institute. Vaisiai stambūs, pailgi, labai kokybiški, gan vienodi, grublėtu paviršiumi. Odelė - vidutinio storumo, lengvu vaškiniu apnašu. Vaisių spalva skynimo metu – žalia, sunokusi įgauna gelsvumo, dalyje vaisiaus įsaulyje su raudonu apnašu. Sėklalizdžiai maži. Minkštimas baltas, vos matinis, labai sultingas, vidutinio tvirtumo, pusiau sviestinis, rūgščiasaldis, su lengvu aromatu. Vaisiuose - 9,8% cukrų, 0,28% titruojamų rūgščių, 5,7mg/100g askorbo rūgšties / vit. C, gausu vitaminų. Vaisiai skinami rugpjūčio gale ir gali būti laikomi iki 1.5 mėn. Veislės- dulkininkės – visos viduryje sezono žydinčios kriaušės. Derėti pradeda palyginti vėlai, ant kaukazinės kriaušės poskiepio tik 7-8 metais, ant žemesnių poskiepių – 4-5-ais metais. Atsparumas šalčiui 4B zona, -32C. Atspari rauplėms ir kitoms grybinėms ligoms.
Sinonimai: Moskovskaja krasavitsa, Krasavitsa Černenko
Kriaušėms reikalinga šiltesnė ir saulėtesnė vieta nei obelims. Jos taip pat anksčiau žydi, todėl dažniau nukenčia nuo šalnų. Geriausią rezultatą pasieksite parinkę šiltą, pietų - pietvakarių saulės apšviestą vietą, užuovėjoje. Kriaušės yra kryžmadulkės, todėl didesnio derliaus užtikrinimui reikalinga, kad netoliese augtų panašiu metu žydinti kriaušė.
Esant kokybiškesnio derliaus poreikiui, vasarą gali būti retinamos užuomazgos. Bent 60 cm aplink kamieną neturi būti piktžolių. Kriaušės, kaip ir obelys tinkamos auginti visais formavimo būdais. Tradicinių laisvai augančių vainikų formų kriaušės genimos kasmet pavasarį, dar prieš brinkstant pumpurams, kitų formų – vasaros pabaigoje.
KOPIJUOTI GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA
Charakteristikos
Jums taip pat gali patikti