Margalapė aktinidija - Actinidia kolomikta LANDĖ (MOT.)

LANDĖ - derlingiausia ir dideles uogas subrandinanti veislė. Vidutinis derlius 7,7 kg/krūmas. Jos taip pat sukaupia didžiausią kiekį vitamino C. Yra atsparesnė pavasario šalnoms. Augi, mažai marguoja.

‘Landė’. Uogos prinoksta rugpjūčio pradžioje ne vienu metu, gražios, vidutinio didumo, saldžios, nepernokusios transportabilios. Jos paplotos, nupjauto kūgio formos, taurelė įdubusi. Neprinokusių uogų odelė blizga, tvirta, prinokusių – matinė, patamsėjusi ir lengvai pažeidžiama. Minkštimas žalias su daugeliu labai smulkių sėklų, sultingas, švelnus. Vaiskotis nuo uogos atsiskiria lengvai, sausi taurėlapiai lieka prie uogos, tačiau nesunkiai pašalinami, nepažeidžiant uogos. Jos uogose yra 0,25–0,83 % askorbo rūgšties, 12–15 % sausųjų medžiagų, 0,5–1,5 % organinių rūgščių. Vijokliniai labai augūs krūmai, laikydamiesi ant 2 m aukščio atramų ir susodinti kas 2 m, sudaro ištisą 2–2,5 m pločio eilę, kurioje visiškai nustelbia piktžoles (po krūmais). Šakos svyrančios, augdami ūgliai vejasi apie atramas ir ta pačia kryptimi augančias šakas. ‘

Aktinidija Lietuvos soduose auginama, tačiau, atsižvelgiant į jos nereiklumą, dekoratyvumą ir uogų naudingąsias savybes, galėtų būti populiaresnė. Aktinidijos uogos skanios ir turtingos naudingų žmogaus organizmui medžiagų. Augalas - tai dekoratyvi liana, kuri gali padengti pavėsinę, tvorą, sieną žalia arba įvairiaspalve širma.

Aktinidijos kilusios iš Tolimųjų Rytų, Centrinės ir Rytų Azijos. Iš beveik 40 aktinidijų genties rūšių Lietuvos klimatui tinka dvi - margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) ir smailialapė  aktinidija (Actinidia arguta). Kiviai -  selekcininkų pagerinta aktinidijų genties rūšis kiniška aktinidija (Actinidia chinensis), Actinidia deliciosa.

Naudingosios aktinidijų savybės

Aktinidijos uogų skonis labai malonus, saldžiarūgštis, kvapia ananasais, minkštimas švelnus, sėklos minkštos.

Aktinidijos uoga yra vitamino C rekordininkė, jo yra net 1 procentas uogos masės. Tai panašiai tiek, kiek vitamino C turi erškėtuogės, gerokai daugiau nei citrinos, juodieji serbentai, obuoliai. Įdomu tai, kad kuo šaltesnėmis sąlygomis auga aktinidija, tuo daugiau vitamino C susikaupia uogose. Keletos uogų užtenka žmogui, kad gautų paros vitamino C normą. Uoguose yra didelis kiekis kardenolidų, kurie raminančiai veikia širdį, todėl uogos padeda esant stenokardijai.

Aktinidijos sodinimas

Aktinidijai parenkamos šiltesnės vietos prie pietinės, pietrytinės, pietvakarinės namo, tvoros, pavėsinės sienos. Mėgsta saulėtą vietą, nors gerai auga ir silpnai užtemdytoje. Aktinidijos mėgsta silpnai rūgščias, priemolio su gausiu humusu ir gerai aeruojamas dirvas, neužmirkusias vietas. Perdžiūstančių dirvų, dėl nedidelės šaknų sistemos ir didelio drėgmę garinančių lapų ploto, aktinidijos nemėgsta.  Aktinidijos sodinamos apie 1,5-2,5 metrai viena nuo kitos, priklausomai nuo būsimo krūmo formavimo. Kasama 50 centimetrų skersmens ir tokio pat gylio duobė. Jei sodinama sunkiame priemolio grunte, kuriame iškasus duobę gali kauptis vanduo, apačioje daromas ne mažiau kaip 10 centimetrų drenažas iš žvyro, skaldos. Paruošiamas mišinys sodinimui: iš komposto, derlingos žemės, įdedant 15-20 g superfosfato kibirui mišinio. Sodinama pripylus į duobės dugną paruošto žemės mišinio, jis patankinamas koja, kol pasiekiamas toks lygis, kai šaknies kaklelis, užpylus mišiniu, yra 2-3 centimetrais žemiau žemės paviršiaus. Jei sodiname atviromis šaknimis, šaknys ištiesinamos atsargiai, pipilama žemės ir palaipsniui tankinant žemę, užpilama duobė. Pasodinus gausiai palaistoma (keli kibirai vandens). Jei sodinama su žemės gniutulu iš konteinerio, duobė pripilama žemės mišinio, įpilamas kibiras vandens, jam susigėrus, padaroma reikiamo gylio duobė ir įstatomas žemės gniutulas su sodinuko šaknimis.

Pasodinus mulčiuojama durpėmis, sausa žole, pjuvenomis.

Aktinidiją galima sodinti gruntą aplink apdengus juoda plėvele, kuri šildys šaknis, apsaugos nuo pikžolių ir svarbiausia - nuo šaknis mėgstančių kačių. Galima nuo kačių apsaugoti uždėjus vielinį tinklą.

Didžioji dalis aktinidijų veislių yra dvinamiai, būtina sodinti moteriškus ir vyriškus augalus. 4-10 moteriškiems augalams sodinamas 1 vyriškas augalas. Geriausia, jei vyriškas augalas pasodinamas viduryje.

Aktinidijų priežiūra

Jauną augalą reikia laistyti, mulčiuoti dirvą, papildomai tręšti. Kelias žiemas reikėtų augalo šakas padėti ant eglišakių, jomis užkloti, galima papildomai užkloti plėvele. Augalui išaugus, priežiūra būna minimali.

Pirmus metus aktinidijos formuojamos. Pirmaisiais metais paliekamas vienas stiebas ir nukerpama jo viršūnė. Antraisiais paliekami stipriausi 4-5 ūgliai, kurių viršūnės nukerpamos virš 8-12 pumpuro prieš pumpurų brinkimą. Trečių metų rugpjūtį nukerpamos viršūnėlės.

Tręšiama rudenį, augalui duodant pusę kibiro komposto, 40-50 g superfosfato, 10-15 g kalio druskų. Pavasarį 20-30 g amonio salietros. Prieš žydėjimą 15-20 g superfosfato.

Auginant ant špalerų, augalą formuoja pagrindines šakas vėduoklės principu ir horizontaliais atsišakojimais. Rudenį arba pavasarį iki pumpurų brinkimo pašalinamos sulaužytos, silpnos ir tankinančios šakelės. Trumpinamos vienmetės šakutės, paliekant 25-30 centimetrų ilgį. Ūgliai pririšami prie špalerio, tolygiai juos paskirstant. Genint reikia įvertinti, kad dera 2-3 metų ūgliai, žiediniai pumpurai susidaro ant pernykščių ūglių virš 8-12 pumpuro.

LŽŪU Agronomijos fakulteto dekanas docentas Viktoras Pranskietis, vienas iš pirmųjų aktinidijų tyrinėtojų ir propaguotojų Lietuvoje, aktinidijas genėti rekomenduoja birželį, nes nugenėjus rudenį, lieka atviros šakos ir aktinidijos nukenčia per pavasarines šalnas. Palikus negenėjus, iki pavasario išleisti lapai tarsi padaro skėtį žiedams ir iš dalies apsaugo žemiau esančius žiedus. Ūgliai nugenėjami po šalnų.

Aktinidijos neturi stipriai joms kenkiančių ligų ir kenkėjų, didžiausios kenkėjos yra katės, mėgstančios augalų šaknis ir galinčios padaryti žalos jaunam augalui.

Aktinidijų dauginimas

Paprasčiausias aktinidijų dauginimo būdas - atlankų įšaknijimas. Nauji sodinukai įšaknijami prispaudžiant sveikas šakas toje vietoje, kur ji išsišakoja ir užpilama žemėmis. Įšaknijant gegužės mėnesį, rudenį jau galima turėti sodinukus su išsivysčiusia šaknine sistema. Kitą pavasarį atlanka atskiriama ir sodinama.

Galima aktinidijas dauginti ir auginiais. Auginiai gali būti ruošiami iš rudens, nukritus lapams, išpjaunami apie 20 centimetrų ilgio vienmečiai ūgliai. Laikomi apie 5 laipsnių temperatūroje, suvynioti į polietileno plėvelę.  Galima šaknyti ir vasarinius. Auginiai išpjaunami vasaros pradžioje iš subrendusių ūglių, paliekant du bamblius ir du lapus. Jei būtų laikoma augimo stimuliatoriuje, įšaknyjamas praktiškai garantuotas. Abiem atvejais virš žemės paviršiaus paliekamas vienas pumpuras.

Aktinidijų veislės

Lietuvoje su aktinidijomis daugiausiai dirbta LŽUU mokslininkai Petras Lanauskas, Vilhelmas Paukštė, Vladas Venskutonis ir Viktoras  Pranckietis. Išvestos šalčiams atsparios margalapių aktinidijų veislės "Laiba", "Landė", "Paukštės Šakarva" ir "Lankė".

"Paukštės Šakarva" - vėlyvesnė margalapių aktinidijų veislė, uogas sunokinanti rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Uogos stambios (3,2 g), žalios, saulėtoje vietoje paraustančios, gero skonio. Veislė vidutiniškai derlinga (2,7 kg/ krūmas) ir labai atspari šalčiams. Patogiausia uogų skynimui veislė. Sukaupia apie 7000 mg/1 kg vitamino C. Intensyvaus augumo veislė.

"Landė" derlingiausia ir dideles uogas subrandinanti veislė. Vidutinis derlius 7,7 kg/krūmas. Jos taip pat sukaupia didžiausią kiekį vitamino C. Yra atsparesnė pavasario šalnoms. Augi, mažai marguoja.

"Lankė" vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos mažesnės, derlingiausia  veislė (9,7 kg krūmas) . Sukaupia apie 5500 mg/kg vitamino C. Mažai augi, tačiau auga intensyviai.

"Laiba" vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos smulkesnės, mažiau nei kitos derli (5,7 kg/ krūmas). Atsparesnė pavasario šalnoms. Vidutinio augumo, intensyvaus augumo veislė.

"VIR-1" - vidutinio ankstyvumo aktinidijų veislė, stambios uogos, vidutiniškai 3 g. Stipriai kvepiančios uogos, saldžiarūgštis skonis. Sukaupia 1 g / kg vitamino C. Sunoksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Dekoratyvus, lapai stipriai marguoja. Derlius gausus 4,3 kg / krūmas.

"Krupnoplodnaja" - subrandina didžiausias uogas tarp margalapių aktinidijų, sveria apie 4 gramus. Uogos tamsiai žalios, saulėje parausta. Vitamino C 1g/kg uogų masės. Jautrios pavasario šalnoms, ankstyvos ima nokti liepos pabaigoje. Lapai nemarguoja. Derlius 2,3 kg/krūmas.

"Pavlovskaja" - vidutinio ankstyvumo aktinidija. Uogos stambios, apie 3,5 g, žalios su išilginėmis šviesesnėmis juostelėmis, saldžios, stipraus malonaus aromato uogos. Ištvermingos žiemą, gana dekoratyvios. Derlius 4,3 kg / krūmas.

"Sabalė" - dera labai gausiai, uoga stambi, gero skonio. Veislė labai atspari šalčiams.  

"Sentiabrskaja" - vėlyvos aktinidijos. Uogos prinoksta paskutinę rugpjūčio dekadą. Jos vidutinio dydžio, nestipraus aromato. Vidutiniškai uoga sveria 2,5 g. Vitamino C sukaupia 0,85 g / 1 kg uogų masės. Gerai žiemoja, neatsparios vėlyvoms pavasario šalnoms. Derlius 2,1 kg / krūmas.

 

"Klara Cetkin" - vėlyva aktinijų veislė, uogos stambios - 3,3 g, šviesiai žalios, saldžiarūgštės, stipriai maloniai kvepia, sukaupia apie 1,1 g / 1 kg vitamino C. 

 

Lietuvoje taip pat parduodamos pakančios mūsų klimato sąlygoms siauralapės aktinidijos. Nors jų bendras derlius nuo krūmo būna mažesnis nei margalapių, tačiau labai patogu tai, kad siauralapių derlius dažniausiai subręsta ir lieka ant krūmo. Siauralapių uogos gerokai didesnės, kartais jas vadina mažaisiais kiviais.

"Kijivska krupnoplidna" - stambiausias uogas (sveria 11 g) užauginanti aktinidija. Prisirpusios uogos laikosi ant šakelių nekrisdamos. Derlius 1,8 kg / krūmas.

"Kijivska krupnoplidna 2" - mažesnės nei kijivskaja krupnoplidna uogos, tačiau produktyvesnė. Nuskinama 2,4 kg / krūmas uogų. Prisirpusios uogos laikosi ant šakelių nekrisdamos. Derlius 1,8 kg / krūmas.

"Figurna" 2,3 kg uogų nuo krūmo. Uogos didelės, vidutiniškai 4,7 g svorio.

"Purpurova sadova" 2,1 kg uogų nuo krūmo. Uogos didelės, vidutiniškai 4,7 g. svorio.

 

Aktinidijų derliaus nuėmimas

 

Didžiosios dalies margalapių aktinidijų uogų subręsta netolygiai. Dalis būna dar kietų, kita dalis jau krenta ant žemės. Po krūmu reikėtų patiesti plėvelę, geriausiai - laidžią vandeniui. Renkama kas kelios dienos. Galima surinkti uogas, subrendus ketvirčiui uogų ir jas nokinti sudėliojus tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Deja, uogos būna ne tokios skanios. Reikia įvertinti tai, kad tamsesnėje vietoje augančios aktinidijos uogas subrandina greičiau.

Siauralapių aktinidijų gana gausu veislių, kurių uogos subręsta vienu metu ir nekrenta ant žemės.

Aktinidijų uogų naudojimas

Aktinidijų uogos naudojamos šviežios, pertrintos, šaldytos, džiovintos. Džiovintas aktinidijas pagal skonį galima prilyginti razinoms. Džiovintose aktinidijose išlieka didžioji dalis vitamino C.

Trintos aktinidijos

1 kg aktinidijų uogų, 1,2 kg cukraus. Uogos nuplaunamos (geriau švariai perrinkti, nenaudojant vandens), nudžiovinamos. Uogos sutrinamos mėsmale arba kitokia trintuve su cukrumi. Šaldytuve neplautos aktinidijos gali išsilaikyti 8-9 mėnesius, neprarasdamos vitamino C.

Džiovintos aktinidijos

Subrendusios aktinidijos uogos su pertraukomis džiovinamos orkaitėje 50-60 laipsnių temperatūroje. Saugoma medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose.

Aktinidijų želė

Želė galima panaudoti suminkytas, pažeistas uogas. Uogos apiplaunamos, sutrinamos su cukrumi santykiu 1:1. Verdama ant mažos ugnies iki paruošimo. Sudedama į stiklainius ir užsukama dezinfekuotais dangteliais. Deja, didžioji dalis vitamino C tokioje uogienėje bus prarasta, tačiau skonis tai atpirks.

Cukrintos aktinidijos

Šviežiai surinktos uogos užpilamos cukrumi santykiu 1:1 stiklainiuose ir uždaroma plastikiniais dangteliais. Laikomi šaldytuve 0 temperatūroje.

 Aktinidijos liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje aktinidijos naudojamos gydyti hipovitaminozę, tuberkuliozė, kokliušą, dantų kariesą, kai kurias skrandžio ir žarnyno ligas, esant susilpnėjusiam virškinimui ir vidurių užkietėjimui, fiziniam ir protiniam pervargimui pašalinti. Uogų ir lapų užpilai Kinijoje ir Japonijoje naudojami gydant reumatą, funkcinius smegenų kraujotakos pažeidimus.

 Atramos aktinidijoms

   Aktinidijas reikėtų kiek atitraukti nuo sienų, ypač tamsių paviršių. Sulapojus, karščio poveikis sumažėja, tačiau tai ypač aktualu pavasarį prie sienos esantiems stiebams.

 Pramoniniame auginime aktinidijoms paremti statomi stulpai kas  3 - 6 metrai, tarp jų įtempiamos vielos. Atramų aukštis iki 2 metrų, kiek patogu pasiekti renkant rankiniu būdu uogas.

Dekoratyviniame ar mėgėjiškame auginime aktinidijas galima leisti į didesnį aukštį. Žemiau apie 5 metrų aukščio tvarto sienos uždengimo pavyzdys. Sukalti beržiukai gal ir nelabai estetiškai atrodo,  galima panaudoti tašus. Tačiau aktinidijoms sulapojus sieną ir konstrukciją uždengs beveik vientisa lapų jūra.

Paruošta remiantis LŽŪU Agronomijos fakulteto dekano docento Viktoro Pranskiečio mokslinais darbais