Japoninė lokva - ERIOBOTRYA JAPONICA

Japoninė lokva, kilusi iš Rytų Azijos - Kinijos ir Japonijos. Kultūrinis, laukinėje gamtoje nesutinkamas augalas.
aValgomumo balas 4 iš 5, medicininis panaudojimas 3 iš 5, kitoks panadojimas 2 balai iš 5.

Augalas vertingas tiek maistine, tiek vaistine prasme. Gamtoje auga lįtai ir išauga iki 9x5m, vazone neviršys 2 metrų per 20 metų.

Visžalis medis, žydi nuo lapkričio iki kovo, o vaisius ir sėklas subrandina nuo balandžio iki birželio.

Žydi abiejų lyčių žiedais ir žiedai apdulkinami bičių arba teptuku. Žiedai skleidžia rytietiškų kvepalų aromatą. Pražysta bei vaisius išaugina ir Lietuvoje (jei žiemos metu nelaikysite šaltyje), galima bandyti auginti žiemos metu šldomame šiltnamyje, puikia tiks oranžerijoje.

Tinkama auginti įvairiose dirvose, pakankamo derlingumo ir saulėtoje vietoje.

Žiemos poilsio metu jei laikoma vėsiai - gali būti ir daliniame šešėlyje ir tuomet beveik nelaistoma.

Vasaros metu laistoma saikingai. Atsparumas šalčiui 8 zona, -10C, lauke nežiemoja. Išgyvena iki -12-17C, tačiau apšala.

Vaisiai vartojami švieži, virti, bei perdirbti (padažams, želėms, pyragams). Truputį rūštoko, tačiau saldaus aromato ir skonio. Jei pyragą kepsite iš nepilnai prinokusių lokvos vaisių, pasakysite, kad skonis tarsi vyšnių pyrago.

Vaisiai užsimezga žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, 4 cm skermens. Sėklos valgomos išvirtos, malonaus skonio, taip pat tinkamos kavai pakeisti.

Išdžiovintuose vaisiuose yra 360 kcal/ 100 g, 3.6 g baltymų, 3.2 g riebalų, 90 g. angliavendenių, 5.8 g skaidulų, 4 g pelenų, 290 mg kalcio, 190 mg fosforo, 4.3 mg geležies, 35 mg natrio ir net 2650 mg kalio (šešis kartus daugiau nei banane), A vitamino 5000 mg, B1 - 0.18mg, B2 - 4.9mg, niacino - 2.3mg, C - 7.84mg.

Tolimuosiuose Rytuose lokva yra vienas populiariusių vaistinių augalų nuo kosulio ir yra sudėtinė dalis didelės dalies patentuotų vaistų. Turi ir įvairių kitų panaudojimų medicinoje.

Japonijoje šis augalas itin populiarius ir net išskiriama apie 200 jo veislių