Kriaušė (nykštukinė, rudeninė) - Pyrus communis (patio) LOUISA

LOUISA - nykštukinė kriaušė glaustu, kolonišku vainiku. Jos nebūtina genėti ir todėl ji tinka net pradedančiajam sodininkui. Vaisiai sunoksta rugsėjį, jie žalios spalvos, minkštu ir saldžiu minkštimu. Dar vienas privalumas, ji savidulkė, todėl jums nereikia antros panašiu metu žydinčios kriaušės kaimynystėje. Ją galite auginti tiek mažame sode, tiek ir vazone terasoje.

Cidonija A poskiepis yra pusiau žemaūgis ir pasiekia iki 3,5- 4 m. aukštį, arba iki 2,5 m. jei formuosite vėduoklę.

Kriaušėms reikalinga šiltesnė ir saulėtesnė vieta nei obelims. Jos taip pat anksčiau žydi, todėl dažniau nukenčia nuo šalnų. Geriausią rezultatą pasieksite parinkę šiltą, pietų - pietvakarių saulės apšviestą vietą, užuovėjoje.  Kriaušės yra kryžmadulkės, todėl didesnio derliaus užtikrinimui reikalinga, kad netoliese augtų panašiu metu žydinti kriaušė. Dirvožemis – vidutinio derlingumo, nesunkus, gali būti neutralus ar silpnai rūgštus.

Esant kokybiškesnio derliaus poreikiui, vasarą gali būti retinamos užuomazgos. Bent 60 cm aplink kamieną neturi būti piktžolių.

Kriaušės, kaip ir obelys tinkamos auginti visais formavimo būdais. Tradicinių laisvai augančių vainikų formų kriaušės genimos kasmet pavasarį, dar prieš brinkstant pumpurams, kitų formų – vasaros pabaigoje