Sidabrinė šeferdija - Shepherdia argentea

Visi žinome žilakrūminių šeimos augalų aukštą uogų vertę ir įvairiapusę naudą gamtai. Šalatalankiai ir žilakrūmiai dabar yra beveik kiekviename sode. Tuo tarpu šeferdijas dar atrado nedaug kas. Pagrindinės šeferdijų rūšys: apskritalapė, kanadinė ir sidabrinė. Sidabrinė šeferdija (silver buffalo berry - sidabrinė buivolo uoga) kilo iš centrinės Šiaurės Amerikos dalies ir yra papilutisi ten natūralioje gamtoje nuo Saskačevano ir Manitobos iki New Mexico, auga palei upių krantus ir pamiškes, smėlėtose arba kalkėtose dirvose. Atsparumas šalčiui analogiškas šalatalankiams - USDA zona 3 (-39C) kontinentiniame klimate, pajūrio zonose atsparumas šalčiui mažėja. Kaip ir kiti žilakrūminiai augalai, šeferdijos prisitaikiusios augti prastose nederlingose dirvose, ant šaknų esančių bakterijų pagalba geba pritraukti azoto junginius iš atmosferos ir taip aprūpinti ne tik save, o ir aplink augančius augalus, vertingomis medžiagomis, praturtintant dirvožemio derlingumą. Taip pat itin atspari sausroms, nes šaknų sistema siekia giliai po žeme, kaip ir šaltalankių. Vertinga dirvožemio erozijos kontrolei, užuovėjos sudarymui ir laukinei gamtai. Uogos raudonos, rūgštokos, tačiau skinamos ir valgomos šviežios dar iki šalnų. Labai turtingos vitamino C. Naudojamos ir želėse, padažuose bei kitokiam konservavimui, taip pat džiovinamos. Tinka visur, kitur kur įprastai naudojate serbentus. Želės skonis gaunamas tobulas, ir jei spausite sultis, jos nenusileidžia spanguolių sultims, gaunami puikūs padažai prie mėsos patiekalų. 
  
Krūmas išauga panašaus dydžio kaip ir šaltalankių - iki 3-3,5 m aukščio ir tiek pat pločio, tik šiek tiek lėtesniu nei šaltalankiai tempu. Žydi antroje pavasario pusėje geltonais žiedais. Žiedai kryžmadulkiai, atskiri augalai žydi vyriškais arba moteriškais žiedais (kaip ir šaltalankių), apdulkinami vėjo, ir jei auginimo tikslas yra uogos arba sėklos - sodinti derėtų keletą augalų, kad sėkmingai apsidulkintų.  Gali augti ir sunkiose molio dirvose bei drėgnose dirvose, bet ideali - lengva ir sausa dirva. Kiti šio augalo botaniniai vardai - sinonimai Sidabrinis šaltalankis - Hippophae argentea, Naudingasis žilakrūmis - Elaeagnus utilis, Lepargyrea argentea. Valgoma dalis - vaisius, valgomas šviežias ir perdirbtas, taip pat džiovintas. Rūgštaus, tačiau malonaus skonio, dar iki šalnų, o cukrų sukaupia didesnį kieki po šalnų, įgauna desertinio skonio. Vaisiai stambūs, iki 9 mm ilgio ir auga kekėse. Medicinoje vaisiai gali mažinti karščiavimo simptomus, gali laisvinti vidurius ir gali padėti gydyti skrandžio ligas. Be jau paminėtų savybių stabdyti dirvos eroziją, sudaryti užuovėjas ir įvairinti laukinę gamta: pritraukti vabzdžius, paukščius bei laukinius žvėris; augalo uogos naudojamos raudonam dažikliui gaminti.

 
Auga bet kokiose dirvose, saulėtoje vietoje arba daliniame šešėlyje (kitaip nei šaltalankiai), krūmas dygliuotas ir tai gali apsunkinti uogų skynimą. Galite skinti su visomis šakelėmis, dėti į šaldymo dėžę, vėliau išimti ir nukratyti nuo šakų - taip ir palengvinsite skynimą ir suteiksite uogoms daugiau saldumo. kas įdomu, uogos tampa valgomos jau vasaros pabaigoje ir rugsėjį ir gali būti iškart vartojamos ir išlieka ant krūmo ilgai po šalnų, nėra būtinybės nuskinti tam tikru metu - galite jomis mėgautis per ilgą sezoną o likutį palikti paukščiams. Beje, paukščiai pradeda lesti uogas jau rugsėjį, tad gali tekti apsaugoti jei to nepageidaujate. Pridėkime gražius sidabriškus lapus, pakankmai lėtą augimą ir lengvą formavimą - jį galima auginti nuo 1 iki 3 metrų aukščio ir norimos formos. Galite sodinti netgi tarp akmenų ar visiškame smėlyje.