Aukštoji šilauogė - Vaccinium corymbosum RUBEL

RUBEL - (rugpjūčio pr.) – 1900 m. - pirmoji kultūrinė šilauogė, šiuolaikinių šilauogių motina, smulkios + pačios kvapniausios, 170 cm, savidulkė, apdulkina kitas veisles bet geriausiai deri viena, šioje veislėje daug antocianinų ir antioksidantų, pelnytai tituluojama „sveiko maisto karaliene“.

Šilauogės - vienos vertingiausių uogų, turinčios daug vitaminų A ir C bei antioksidantų. Jų gimtinė  - Šiaurės Amerika, Didžiųjų ežerų regionas bei rytinė pakrantė.

Laukinėje gamtoje jos natūralizuotos Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Japonijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje plačiai auginamos ir perspektyvios tiek kaip uogakrūmis, tiek ir kaip dekoratyvinis augalas, kurio lapai rudenį nusidažo ryškiai raudona spalva. Dar vienas svarbus dalykas – šilauogės, kaip ir vynmedžiai gali iki 100 metų augti vienoje vietoje, kai dauguma kitų tradicinių vaismedžių/ vaiskrūmių auginami nuo kelių iki keliolikos (geriausiu atveju keliasdešimties) metų. Lietuvoje labiausiai paplito pelningiausios stambiauogės veislės, kurias efektyvu  rinkti pramoninėse plantacijose ir kurios patraukliai atrodo parduotuvių lentynose ir nepelnytai vengiama auginti šilauoges smulkesnėmis uogomis, nors moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kuo smulkesnės uogos, tuo daugiau antocianinų ir antioksidantų jos turi.

Labiausiai paplitusios gentys – sodinės šilauogės (Vaccinium corymbosum, angl. Highbush blueberry), kurios  (teisingai tręšiant) visiškai atsparios mūsų šalčiui (vidutiniškai iki -35  C) bei tarprūšiniai hibridai su siauaralapėmis arktinėmis šilauogėmis (Vaccinium angustifolium), kurių atsparumas siekia -40 C.

Sodinės šilauogės užauga iki 140-220 cm aukščio, 100-150 cm pločio, hibridinės būna žemaūgės iki 60-120x60-100 cm. Sodinant jaunus augalus reikia deramai įvertinti sodinimo atstumus, mes rekomenduojame sodinti sodines šilauogės nemažesniais nei 150cm atstumais, hibridines  -100 cm arba pastarąsias sodinti pakraščiuose ir vazonuose.

Yra išvesta apie šimtą kultūrinių šilauogių veislių, bet kadangi selekcija trunka neilgą laiką, skirtumai tarp veislių yra nedideli. Visos šiuolaikiškos veislės panašios, todėl sodininkui - mėgėjui nėra didelio skirtumo kurias veisles auginti. Kai kurios veislės dalinai savidulkės, tačiau rekomenduojama auginti bent tris skirtingas veisles (ir kuo daugiau – tuo geriau), kad žiedų apdulkinimas būtų kuo efektyvesnis (atitinkamai ir derlius). Pasirinkdami veisles nuo ankstyviausių iki vėlyviausių, šviežių uogų turėsite daugiau nei 100 dienų per metus. Vienam šeimos nariui skaičiuojama du šilauogių krūmai jei valgysite tik šviežias uogas ir keturi krūmai jei uogas šaldysite.

APIE AUGINIMĄ.  Šilauoges auginti nesudėtinga, jos mažai pažeidžiamos ligų ar kenkėjų. Esminiai dalykai yra du – užtikrinti rūgštingumą ir nepertręšti. Trečias dalykas – neleisti užpiktžolėti. Jos auga tik rūgščioje ir labai rūgščioje dirvoje (idealu, jei pH = 4,8, bet gali augti nuo pH 3,5 iki 5,5, kai kurios veislės iki 6,5), šviesioje arba saulėtoje vietoje, drėgmę išlaikančioje, tačiau neužmirkstančioje dirvoje. Sausrų metų būtina laistyti minkštu vandeniu – 50L/ vienam augalui/ 1 k. per savaitę. Tinkamas sodinimo substratas galėtų būti:  2/3 natūralių išvėdintų rūgščių durpių, 1/3 priedų (spygliuočių humuso (žievės, kankorėžių, spyglių ar pjuvenų puvenų) ir smėlio) . Dviejų metų sodinukams pašalinami žiedai, trečių metų sodinukams leidžiama užmegzti dalį vaisių, o nuo ketvirtų metų derlius dvigubėja kasmet. Viename hektare gali augti iki 2,000 augalų, o vid. derlius turi būti apie 10,000 kg /ha.

Jei dirvožemis natūraliai rūgštus ( toks kur auga asiūkliai), jokių spec. priemonių nereikia ir duobės gali būti nedidelės, 50x50 cm.

Visur kitur, vidutinėse dirvose, rekomenduotume 50cm gylio ir bent 200 litrų tūrio duobes arba tranšėjas, duobių šonus  atskirti vandeniui nepralaidžia medžiaga, pvz. polietileno plėvele. Tai būtina, kad palaikyti reikiamą pH, o papildomam rūgštinimui praėjus mėnesiui po pasodinimo ir kas mėnesį rekomenduojame naudoti ‚Skystą rūgštintoją su trąšomis (veikia momentaliai)‘ ir ‚Priemonę dirvožemiui rūgštinti miltelių pavidalu (veikia ilgą laiką)‘. Naudojant skystą rūgštintoją papildomai nereikia tręšti (šilauogės jautrios pertrešimui), o paskutinį kartą jį naudoti nevėliau kaip per Jonines, rugsėjo mėn. patręšti PK trąšomis (be azoto, kad šiųmečiai ūgliai deramai sumedėtų ir neapšaltų žiemą). Šilauogėms NETINKA amonio salietra, karbamidas, įprastinis kompostas, TINKA amonio sulfatas, spygliuočiu puvenos, žievė, spygliai, pjuvenos. Rekomenduojama mulčiuoti dirvos paviršių, kad sulaikyti drėgmę, nes jų šaknys paviršinės. Sodininkams- mėgėjams sodinimo metu rekomenduojame mulčiuoti nukritusiais eglių spygliais (efektyviausias rūgštinimas, nes jų pH 3,5), paviršių apdėti pušų žieve (gražu ir praktiška), kasmet papildyti pušų žieve, pramoninėse plantacijose mulčiuojama pjuvenomis atitinkamai didinant tręšimo normas.

Jei dirvožemis – derlingas ir šarmingas (kalkėtas), kuriame gerai auga vaismedžiai, o iš piktžolių – žliūgės, šilauogės rekomenduojame auginti taip kaip jos auginamos ekologiniuose ūkiuose – t.y. vazonuose (konteineriuose) arba 40-50 cm pakeltose virš žemės lysvėse (šiuo atveju aplink šilauoges vaismedžiai neaugs).

Jei dirvožemis užmirkstantis (gruntinis vanduo aukščiau nei 60cm gylyje), lysvė sukeliama 20cm virš dirvos paviršiaus.

Šilauogės genimos panašiai kaip serbentai, nuo 5-6 metų, kasmet išgenima keletas  seniausių mažiausiai derliaus duodančių šakų.

Pirmus tris metus šilauogėms neleidžiama užmegzti uogų, šalinami žiedų pumpurai, skatinamas krūmo augimas.