Japoninė slyva - Prunus salicina FRIAR

Slyvas geriausia valgyti šviežias, skinant tiesiai nuo medžio, ir, žinoma, galima visaip perdirbti. Jei konservuotų slyvų skonis pernelyg švelnus, jūs visuomet galite jį parškinti laimo ar spanguolių sultimis.

Slyva žydi gegužę, ir reikalinga kita tuo pačiu metu žydinti slyvų veislė, geriausia japoninė arba renklodė, taip pat Viktorija. Augumas saikingas, iki 2.5-4 m priklausomai nuo poskiepio. Genėti beveik nebūtina, nebent norite riboti medžio augimą. Ribojamasis gėnėjimas atliekamas bet kada po žydėjimo ir iki derliaus nuėmimo. Atspari iki -29C. Jei auginsite ne atvirrame grunte, bet vazone, žiemai reikia įnešti į nešildomas patalpas ar įkasti su vazonu pvz. šiltnamyje

Kaip ir kitoms slyvoms, ideali dirva - vidutinio ir žemesnio derlingumo, tačiau drėgmę išlaikanti ir jai pralaidi, silpnai rūgšti ar neutrali. Vieta slyvoms turi apsaugota nuo šiaurės krypčių vėjų, ideali - pietvakarių ir vakarų namo pusė, kaip ir kitiems kaulavaisiams.

  Slyvos geriausiai auga nuo vėjų apsaugotose šiltose (aukštesnėse) sodo vietose, kad būtų apsaugotos nuo šalnų žydėjimo metu. Labiausiai tinkama dirva – molis ir priemolis, tačiau neužmirkstanti, neutrali arba silpnai rūgšti. Aplink kamieną bent 60cm spinduliu neturi būti piktžolių. Esant poreikiui retinamos užuomazgos. Siekiant sulaukti didesnio derliaus, sausrų metu turėtų būti laistomos. Slyvos tinkamos auginti visais formavimo būdais. Genimos pavasarį atšilus orams, brandesni medžiai genimi vasarą.