Palminė viksva - Carex muskingumensis

Viksvos (carex) - plati visžalių ir vasaržalių varpinių augalų gentis, kurias vienija viena savybė - labiau ar mažiau aštrūs lapelių kraštai. Priskaičiuojama nuo 1500 iki 2000 viskvų rūšių, ir jos auga visose klimato zonose, nuo karštų tropikų iki arktinių regionų, kur yra svarbi floros dalis, gebanti išgyventi tokias sąlygas. Skiriasi jų dydis, spalva, lapų plotis, žydėjimas ir forma. Dauguma viksvų, augančių rytų Europoje, auginamos drėgnesnėse vietose, tačiau, paradoksaliai, dauguma jų pakenčia ir ilgaliaikes sausras, ypač jei jos auga nesaulėtoje vietoje.

Palminė viksva - Carex muskingumensis - egzotiškos išvaizdos viksva, neįprastai sudėtais lapeliais – primenačiais palmės lapus, išauga iki 70 cm. Žiedynai smulkūs, rudų atspalvių. Tinkama šiek tiek pavėsinga vieta; drėgnesnė, humusinga dirva, bet galima auginti ir saulėtoje vietovėje, tik teks užtikrinti pastovų drėkinimą. Gali augti prie tvenkinių ir užmirkstančiose dirvose. Pavėsingesnėje vietoje itin tinka sodinti su stambialapiais augalais, kaip pvz.: melsvėmis, alūnėmis, bruneromis, plautėmis. Puikiai augs tvenkinėlių pakrantėse, japoninio stiliaus sodeliuose. Birželį ir liepą pasidabina auksuotos bronzos spalvos varpomis.  Lietuvoje palminės viksvos ypač anksti pavasarį pradeda vegetaciją - kartu su ankstyvomis daugiametėmis gėlėmis.  Tai ypač sveikintinas reiškinys, kadangi daugelis populiarių viksvų želti pradeda tik po dviejų mėnesių. Todėl rekomenduojama rudenį palmines viksvas nugenėti, t.y. nupjauti visą antžeminę dalį.

Aprašymas paskutinį kartą atnaujintas 2025-01-26