Dailioji (šilkinė) visterija - Wisteria brachybotris SHIRO KAPITAN (Wisteria venusta ALBA)

Šilkinė visterija - nuostabus žydintis augalas. Iš kitų visterijų išsiskiria tarsi iš šilko nuaustais lapais ir storomis baltų žiedų kekėmis, su gelsvu taškeliu žiedo centre. Patys žiedai apie du kartus didesni nei kitų visterijų. Itin kvapnūs žiedai atsiveria palyginti vėlai - pavasario pabaigoje ar anksti vasarą. Lapai atrodo egzotiškai, nusvirę ir minkšti, todėl ir vadinama ši visterija šilkine. Labai tinkama formuoti ant atramos kaip būsimą 'medį'. Pakanti sausroms ir turi gerą atsparumą šalčiui 5B zona -27C. Visgi, nemėgsta vėjuotų vietų ir jaunus augalus reikia papildomai apsaugoti pirmomis žiemomis.

Aprašymas paskutinį kartą atnaujintas 2025-09-18

Visterijos – itin puošnūs vijokliniai augalai ilgais, iki 40 cm ilgio svyrančiais žiedynais, kurie būna mėlynos, violetinės, rožinės ir baltos spalvos bei įvairių jų atspalvių.

Visterijoms parenkama saulėta vieta, užuovėjoje.

Idealu jei ji bus pritvirtinama prie sienos ar šalia jos. Brandūs augalai ženkliai atsparesni šalčiams nei jauni. Dirvožemiui nereikli, jis turi būti neutralus arba rūgštesnis, pralaidus, tinka ir smėlis/priesmėlis/priemolis arba durpžemis. Sunkiame molyje ji vargu ar peržiemos. Pomedis pamulčiuojamas, kad apsaugoti nuo sausrų ir piktžolių, geriausia – pušų žieve.

Neveislinės visterijos dauginamos sėjinukais, todėl pražysta tik po 5-10 metų, veislinės – skiepijamos ir žydi jau antrais ar netgi tais pačiais metais.

Genėjimas – esminis visterijų auginimo ir žydėjimo sėkmės faktorius. Visterijos genimos dukart per metus, žiemos pabaigoje ir vasarą. Vasarinis genėjimas vykdomas liepą ar rugpjūtį, iki 5-6 šiųmečio prieaugio lapų, trumpinami visi ilgi šakų galai, gerinama oro cirkuliacija ir taip skatinamas ūglių sumedėjimas ir pasiruošimas žiemai. Žiemos pabaigoje, praėjus didelių šalčių pavojui, patrumpinami tie patys ūgliai, tik jau iki 2-3 pumpurų (kiekviename jų - būsimi žiedynai). Seni augalai gali būti genimi labai smarkiai, ir pirmus metus po renovacijos visiškai netręšiami.  Visos visterijos per ilgą laiką tampa galingais vijokliais, reikalaujantys atramų.

Lietuvoje visterijos vis dar egzotiniai augalai. Pirmiausia, daugumos populiariausių rūšių ir veislių nepakankamas atsparumas šalčiui ir ypač sausam šaltam žiemos vėjui. Tuo tarpu naujai išvestų, atspariausių šalčiui veislių yra ne tiek jau daug.

Viena iš seniausių gerai žinomų šalčiui atspariausių visterijų, auginamų iki 4 USDA zonos (-32-35C) – amerikietiškoji krūminė – Wisteria frutescens ir jos žemaūgė veislė Amethyst Falls. Ji ir viena aukščiausių, šiltuose kraštuose siekia 12 m., tuo tarpu Lietuvoje reikėtų tikėtis iki 6 metrų, o Amethyst falls 2-3 metrų. Žydi gegužę-birželį. Žiedynai trumpesni nei azijietiškųjų, viso labo 10-15 cm. Žydėjimas ilgas, apie mėnesį, o vėliau vasarą – pakartotinis. Dar vienas skirtumas nuo azijietiškųjų, ji neturi to svaiginančio aromato.

Azijietiškosios visterijos – gausiažiedė japoninė ir kininė. Abi auginamos iki USDA 5B zonos, -27C ir tik užuovėjose.

Kininė, Wisteria sinensis - labai augi, tėvynėje iki 25 m., Lietuvoje iki 5-10 m., žydi anksti, apie 4 savaites, balandžio gale ir gegužę. Brandūs augalai žydi pakartotinai vasaros metu. Jos žiedai pasakiški ir iki 40 cm ilgio. Žydi anksčiau už gausiažiedę, ir turi šiek mažesnį atsparumą šalčiui.

Gausiažiedės visterijos (Wisteria floribunda) kilusios iš Japonijos, todėl palyginti su kininėmis, gerai žiemoja ir žydi Lietuvoje, jos paprastai išauga iki 4-8 m., o žydi vėlai – gegužės-birželio mėn., pražysta jau pasibaigus kininių visterijų žydėjimui. Žiedynai fantastiški, iki 50-70 cm ilgio.

Jei visteriją auginsite atviroje vietoje ir jums reikia tiek ilgų žiedynų, tiek ir puikaus atsparumo šalčiui, bei aromato – rinkitės stambiakekę visterija Wisteria macrostachys  ir jos veislę Blue Moon, kuri kilusi iš JAV šiaurėje esančios valstijos Minesotos, kurios USDA šalčio atsparumo klimato zona 4A, -35C, kas pranoksta net pačias atšiauriausias Utenos ir Varėnos rajonų vietas, kurių zona 4B, -32C. Ji turi ir kitą ypatumą, žydi ne vieną kartą per sezoną, bet net tris. Trijų metų augalai jau krauna žiedus, o kartais ir antrų, nes dauginama skiepijimo būdu. Stambiakekę ji pavadinta neveltui, jos žiedynų ilgis siekia net 45 cm, žydi vėlai - nuo vasaros pradžios, itin kvapniais, levandų ar mėlynesnės spalvos žiedais. Reikalauja gan tvirtų atramų, nes galingą stambios lapijos masę augina sparčiai, o pats vijoklis gali siekti net iki 10 m. aukštį. Tai turbūt vienintelė visterija Lietuvoje, kurią galite bandyti auginti ne tik užuovėjose prie pastatų, bet ir atviroje vietoje. Lapų spalva rudenį - geltona.