Vyšnia - Prunus cerasus ŽAGARVYŠNĖ

 ŽAGARVYŠNĖ - plačiai žinoma vyšnių veislė, kilusi iš Žagarės Skaistgirio apylinkių Joniškio rajone. Uogos vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, prinoksta liepos pradžioje, kauliukas mažas, išsiima lengvai. Sultys raudonos, tinka perdirbimui. Medžiai nedideli, svyrančiomis šakomis, gali būti krūmo formos, atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, anksti pradeda derėti, savidulkė ir gera dulkininkė kitoms anksti žydinčioms vyšnioms. Vidutinio augumo, vainikai nedideli, rutuliški, su svyrančiomis šakomis, vidutinio tankumo.

Vyšnios, kitaip nei kiti kaulavaisiai, toleruoja dalinį pavėsį, tad tinkamos auginti ir šiaurinėje sklypo pusėje. Dauguma vyšnių yra savidulkės, jos yra mažiau augios nei trešnės, todėl tinkamos auginti ir mažesniuose soduose, jas galima auginti prie sienos formuojant vėduoklę. Sodinti  2.5-4 m. atstumu.

Kitaip nei trešnės, vyšnios augina derlių ant pernykščių ūglių, todėl svarbu genint išlaikyti balansą tarp senų derančių šakų ir naujųjų. Smulkius genėjimo darbus galima atlikti pavasarį praėjus šalčiams, pagrindinis senesnių medžių genėjimas atliekamas po derliaus nuėmimo vasarą. Vyšnios, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti auginamos neutralioje (nešarmingoje ir nerūgščioje) dirvoje, apsaugotose nuo vėjo šiltesnėse vietose, ne dauboje, geriau ant kalnelio.

Jei krenta pumpurai ar neprinokę vaisiai labiausiai tikėtina dėl sausros, užmirkimo, žemos temperatūros ir paukščių.