Kriaušė (žieminė) - Pyrus communis SCHWEIZERHOSE

SCHWEIZERHOSE - šveicariškojo sodo dizainio pavyzdys. Vėlyva, žieminė, sunoksta spalio viduryje, nuskinama prieš didesnes šalnas. Beveik nebyra nuo medžio, išsaugoma didelė kokybiško derliaus dalis. Gali būti laikoma iki metų galo.

Kaip ir daugelis kriaušių, pramečiuoja, gausus vienų metų derlius keičia kuklesnį kitais. 

Vaisių skonis yra desertinis, puikus, pirmiausia skirta šviežiam valgymui. Vaisių dydis labai skirtingas ir tai žavingai atrodo ant medžio, kartu ir nuostabūs dryžiai viso vaisiaus ilgiu - tai viena mėgstamiausių kriaušių vaikų tarpe. Prinokusių vaisių skonis tirpus, švelnus. 

Medis auga greitai, kai pasiekia brandą, sulėtėja.

Dar XVII a. buvo žinomos dryžuotos kriaušės raudonais, žaliais ir geltonais dryžiais, kurios po skynimo spalį buvo nokinamos namie iki sausio. Jos greičiausiai ir buvo šios šveicariškos veislės pramotės. XIX a. jos grįžo į madą ir buvo paminėtos kelis kartus rašytiniuose šaltiniuose, nors jau buvo laikoma, kad kriaušės vaisiai sunoksta anksčiau nei senosios veislės. Bet kokiu atveju, šių kriaušių istorija siekia 400 metų.

Pažiūrėkime šiuolaikiškai į paveldo kriaušių veisles, paskiepykime jas į šiuolaikinius žemus ir nykštukinius kriaušių poskiepius, pritaikykime jas mažiems šiuolaikiniams sodams ir mėgaukimės protingu derliau kiekiu ir didele įvairovę. Šiuo atveju ir dekoratyviniu požiūriu. 

Ant žemų poskiepių išauga iki 2.5 - 3.5 m, vainiko skersmuo 2-2.5 m. 

Ant aukštų poskiepių vainiką pradėkime formuoti žemai, 70 cm aukštyje, vainiko aukštis 3.5-4.5 m, vainiko skersmuo, priklausomai nuo formavimo - nuo 3.5 iki 5 m.