Persikas - Prunus persica FRUTERIA

FRUTERIA - vėlyvi, gero skonio, šviesiu minkštimu. Itin atsparūs persikų lapų garbanei (tafrinozei)

Persikai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje. Rūgščias dirvas būtina kalkinti, todėl sodinimo metu įterpkite kalkių kartu su organine trąša ir kasmet kalkinkite dirvos paviršių. Derėtų parinkti pačią šilčiausią sodo vietą (jokiu būdu ne dauboje), kuo labiau saulėtą, tačiau apsaugotą nuo vėjų.

Genimi panašiai kaip vyšnios ir nektarinai. Kadangi dera pagrinde vien ant pernykščių ūglių, genėjimo tikslas pakeisti senuosius derėjusius ūglius naujais. Lietuvos klimato sąlygomis perspektyviausia formuoti vėduokle (kordonu) prie pietinės ar pietvakarinės  sienos, nes taip patogu apsaugoti agroplėvele: vaisius nuo paukščių, kamienus  - nuo staigių temperatūros pokyčių ankstyvą pavasarį, o, svarbiausia, žiedus - nuo nušalimo šaltomis naktimis. Dauguma persikų yra savidulkiai.