Miltingasis šermukšnis - Sorbus aria

Miltingasis (baltasis) šermukšnis (Sorbus aria) - glaustesnio vainiko ir truputį žemesnis, nei mūsų įprasti šermukšniai, bet toks pat nereiklus dirvai ir aplinkos sąlygoms.

Tai itin tvirtas medelis, nebijantis stipraus vėjo, tinkamas auginti visiškai atviroje vietoje, netgi pajūryje. Toleruoja dalinį pavėsį, bet geriausiai augs saulėtoje vietoje, ypač jei auginate ir dėl vaisių.

Žydi nuostabiai, gegužę ir birželį, savidulkis, apdulkinamas bičių, bet pritraukia daug kitų įvairių vabzdžių, todėl yra visapusiškai naudingas supančiai gamtai.

Lapai gražūs, baltu apnašu, graži rudens spalva, rūdžių, rudai raudona.

Vaisiai gan stambūs, 10-12 mm, valgomi (balas 3 iš 5), net labiau vertinami nei paprastieji šermukšniai (balas 2 iš 5). Prinoksta truputį anksčiau, nei paprastieji šermukšniai, rugsėjį ar spalio pradžioje.

Kuomet jie visiškai prinokę (pernokę) įgauna desertinio skonio ir primena tropinių vaisius. Jūs galite dalį derliaus skinti po pirmųjų rimtesnių šalnų ir ragauti tiesiog nuo medžio.

Valgomi ir nepernokę, gan gero skonio, miltingos tekstūros. Tinkami fermentuoti ir visaip perdirbti (šaldyti, uogienėms, gėrimams ir t.t.)

Uogas galima džiovinti, naudoti kaip priedą įvairiems kepiniams su kviečių miltais, ar kitaip, kaip ir paprastuosius šermukšnius, arba tiesiog palikti ant medžio paukščiams.

Šie šermukšniai gali augti įvairiuose dirvožemiuose, taip pat labai rūgščiose, ir nederlinguose smėliuose, ir sunkiuose moliuose, nebijo užteršto ir druskingo oro.

Šermukšnių lapai ir žiedai gali būti naudojami arbatoms gaminti, turi vaistinių savybių. Atsparus iki -30-35C, per 20-50 metų gali išaugti iki 10 m aukščio ir 6 m pločio, bet jei genimas, tiek neišauga.