Persikas - Prunus persica RUBIRA

Ne tik japoninės sakuros sukuria pavasario atmosferą jūsų sode. Mes turime išskirtinį žemaūgį medelį, kurios nurungs dekoratyviąsias vyšnias. Tai dekoratyvus persikas, stambiais žiedais, kurie skleidžiasi iš raudonai rožinių pumpurų. Lapų ilgis ir plotis toks pat kaip ir kitų persikų, bet spalva burgundijos raudonumo. Vaisiai nėra stambūs, bet jei leisite jiems prinokti iki raudonumo, vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje galėsite mėgautis jų skoniu. Dar vienas svarbus dalykas, šis persikas atsparesnis šalčiui už daugumą kitų, iki -30C, kai kurie šaltiniai nurodo ir -35C atsparumą. Galite jį auginti mažames sode arba tiesiog vazone ! Jis savidulkis, todėl derės pats vienas. Taip pat šis persikas puikiai tinka, kaip poskiepis kitiems kultūriniams persikams, padidantis jų atsparumą šalčiui bei turi išskirtinį atsparumą persikų šaknų ir žievės ligoms. 

 Persikai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje. Rūgščias dirvas būtina kalkinti, todėl sodinimo metu įterpkite kalkių kartu su organine trąša ir kasmet kalkinkite dirvos paviršių. Derėtų parinkti pačią šilčiausią sodo vietą (jokiu būdu ne dauboje), kuo labiau saulėtą, tačiau apsaugotą nuo vėjų. 

Genimi panašiai kaip vyšnios ir nektarinai. Kadangi dera pagrinde vien ant pernykščių ūglių, genėjimo tikslas pakeisti senuosius derėjusius ūglius naujais. Lietuvos klimato sąlygomis perspektyviausia formuoti vėduokle (kordonu) prie pietinės ar pietvakarinės  sienos, nes taip patogu apsaugoti agroplėvele: vaisius nuo paukščių, kamienus  - nuo staigių temperatūros pokyčių ankstyvą pavasarį, o, svarbiausia, žiedus - nuo nušalimo šaltomis naktimis. Dauguma persikų yra savidulkiai.