Vyšninė kaukazinė slyva - Prunus cerasifera NIGRA

Sakurų kultūroje naudojamos įvairiausios puošniai žydinčios vyšnios, trešnės ir net slyvos. Ne visi šie iš Azijos kilę augalai lengvai pritaikomi Lietuvoje, tačiau jei turite nedidelį sodą ir norite suteikti jam išskirtinumo bei nesukti galvos dėl žiemojimo ar sąlygų sukūrimo, siūlome itin universalų sprendimą.

Tai - vyšninė (kaukazinė) slyva, kurią žinome kaip "geltonąją slyvaitę", tačiau jos tamsiausia raudonlapė atmaina "Nigra" džiugina nuo pavasario iki rudens.

Pirmiausia, iš tamsių purpurinių beveik bakalažano spalvos šakučių išauga ryškūs rožiniai ar purpuriniai žiedpumpuriai, iš kurių vėliau atsiveria švelnios rožinės ir truputį alyvinės spalvos žiedeliai tamsiai raudonu centru. Jie labai ryškiai atrodo tamsių šakų fone. Vos tik medis nužydi, prasprogsta raudoni lapeliai, kurie vėliau įsaulyje labai patamsėja ir išlieka tamsūs raudoni iki pat rudens, kitaip nei dauguma kitų "raudonlapių" augalų versijų - obelų, lazdynų ir pan. Vasaros metu skinamas slyvaičių derlius, jos naudojamos taip pat kaip ir geltonosios - kompotams, želėms, daržovių konservams ir šviežiam valgymui. Rudenį medis (ar krūmas) sutviska ryškiu raudoniu ir galiausiai žiemai lieka medis, kurio spalva kontrastingai atsispindi sniege.

Slyva Nigra turi aukštą praktinę vertę, ir ne tik todėl, kad deri valgomais vaisiais, bet ir dėl to, kad ji yra geriausia dulkininkė visoms anksti žydinčioms naminėms slyvoms jūsų sode. Neapdulkinus, jos neužmezgs derliaus, jei šalia nebus šios slyvos. Jei pas jus auga tokios slyvos, kaip: Skoroplodnaja (Greitutė), Kometa, Ijulskaja roza, Persikinė ar bet kiru kita pirmiau vėlyvųjų pražystanti slyva - žinokite, kad jų derlių galima padvigubinti ir patrigubinti pasodinus netoliese vyšninę-kaukazinę slyvą.

Kaip teisingai pasirinkti ?

Pirmiausia, galima pasirinkti norimą formą pagal jūsų aplinką : tradicinio krūmo, žemo medelio ant kotelio, aukštesnio medelio ar tradicinio visaverčio medžio. Augalai skiepyti prie žemės, išauga aukštesni, o skiepyti po vainiku išlieka žemesni. Jaunų augalų aukštį ir formą galima lengvai reguliuoti, apgenint juos pasodinimo metu norimame aukštyje.

Antra, parenkama vieta. Čia nėra tokių griežtų apribojimų, kaip kad kitiems kaulavaisiams, šią slyvą galima sodinti ir vietose su temperatūros svyravimais, ir atvirose ar net vėjuotose vietose. Tačiau šis augalas - puikus akcentas, jis praturtins aplinkinį vasaros foną. Gražu jį derinti su šviesiais geltonlapiais ar žalialapiais augalais.

 
Taigi, Prunus cerasifera NIGRA  - gražus aukštas krūmas (ar nedidelis daugiašakis medelis), bene vienintelis augalas, kuris išlaiko sodrią bordo spalvą visą sezoną iki vėlyvo rudens. Puikus akcentas, kuris ypač išryškėja geltonų augalų grupės fone. Vertinga, apdulkina didesnę dalį kitų slyvų (visas slyvas, kurios apdulkinamos kaukazo slyvos), išskyrus vėlyvąsias. Vaisiai raudoni, kiek stambesni už geltonosios (paprastosios) kaukazinės slyvos, valgomi, tinkami perdirbimui. Augalas atsparus šalčiui -29 C. Skiepyta prie žemės užauga 4 x 3 m, skiepyta ant kamieno bus žemesnė, o aukštį galima stipriai riboti genint, gerai pakenčia genėjimą.

 
Kaip ir kitoms slyvoms, ideali dirva - vidutinio ir žemesnio derlingumo, tačiau drėgmę išlaikanti ir jai pralaidi, silpnai rūgšti ar neutrali. Vieta slyvoms turi apsaugota nuo šiaurės krypčių vėjų, ideali - pietvakarių ir vakarų namo pusė, kaip ir kitiems kaulavaisiams.

  Slyvos geriausiai auga nuo vėjų apsaugotose šiltose (aukštesnėse) sodo vietose, kad būtų apsaugotos nuo šalnų žydėjimo metu. Labiausiai tinkama dirva – molis ir priemolis, tačiau neužmirkstanti, neutrali arba silpnai rūgšti. Aplink kamieną bent 60cm spinduliu neturi būti piktžolių. Esant poreikiui retinamos užuomazgos. Siekiant sulaukti didesnio derliaus, sausrų metu turėtų būti laistomos. Slyvos tinkamos auginti visais formavimo būdais. Genimos pavasarį atšilus orams, brandesni medžiai genimi vasarą.